Manau, kad būtų prasminga susipažinti su atominės energetikos plėtra lietuviams puikai pažįstamoje šalyje – Didžiojoje Britanijoje. Konsorciumas, vienijantis Prancūzijos EDF ir Areva , kartu su Kinijos korporacijomis CGN ir CNNC susitarė statyti jėgaines Didžiojoje Britanijoje. Tai – bene didžiausias žingsnis šioje srityje Europoje per paskutinius 10 metų. Sandorio vertė – 19,2 milijardo eurų (66,24 mlrd. Lt). Kaip tokie reikšmingi susitarimai buvo pasiekti? Didžiojoje Britanijoje sukūrus būtiną tokio masto statyboms investicinę aplinką.
Susitarime figūruoja du svarbūs fiksuotą energijos supirkimo kainą apibrėžiantys skaičiai – 109 eurai/MWh (apie 38 lietuviški ct/kWh), jei bus statomas vienas blokas (primenu – Lietuvoje planuojama statyti vieną bloką) ir 105 eurai/MWh (apie 36 ct/kWh) statant du blokus. Palyginimui – VKEKK 2014 m. patvirtinta elektros energijos gamybos kaina, kuri formuos Lietuvos kainų dedamąją reguliuojamiesiems vartotojams yra 15,9 ct/kWh. Nereikėtų manyti, kad britai su prancūzais ir kinai nesugeba skaičiuoti, ar yra sąmoksle suklaidinti Lietuvos žmones, todėl akivaizdu, kad atominė elektra anaiptol nėra pigi.
Kitas ypatingai svarbus, stambių energetikos projektų įgyvendinimui būtinas aspektas –Didžioji Britanija įsipareigoja 35 metus supirkti visą šių elektrinių pagaminamą elektrą. Tai ji darytų už fiksuotas kainas pridėjus infliaciją. Kitaip tariant – Didžioji Britanija – liberalių vertybių diegimu (o ypač – energetikoje) garsėjanti valstybė, nusprendusi įgyvendinti milžiniško masto energetikos projektus nedvejojo pasielgti vieninteliu teisingu būdu. Nustatė realias kainas, prisiėmė įsipareigojimus ir suteikė elektros supirkimo garantijas.
Deja mūsų šalyje atominė elektrinė „statoma“ buvo kitaip. Milijonus kainavę konsultantų rašiniai nenutraukė kalbų apie tai, kad naujoji jėgainė turėtų veikti laisvojoje rinkoje už „konkurencingą“ kainą. Taip šnekama nepaisant fakto, kad per paskutinius 20 metų nėra nė vieno elektros įrenginio, kuris savo produkciją pardavinėtų laisvojoje rinkoje. Tokios kalbos simbolizuoja fundamentalų svarbių energetikos projektų vystymo nesuvokimą, atsispindintį ir kitose energetikos srityse. Būtent dėl šio nesuvokimo Lietuvoje paskutinius penkerius metus netyla džiaugsmas dėl įvairiausių biržų – pradedant elektros, dujų ir baigiant biokuro. Svarbių energetikos projektų įgyvendinimui būtinas stabilumas ir garantijos. Todėl tol, kol Lietuvoje nebus atsisakyta idėjų apie laisvąją rinką norimuose vystyti energetikos sektoriuose, tol apie sėkminga tokių sektorių plėtrą galima pamiršti. Kalbant apie atominę energetiką Lietuvoje reikia atsakyti į du svarbius klausimus – ar mums trūksta elektros (įvertinus elektros tinklų sujungimą su Švedija ir Lenkija) ir ar jos trūks ateityje. Jei taip – Didžiosios Britanijos pavyzdys aiškiai parodo ką reikia daryti, jei iš tiesų norima vystyti energetikos sektorių. Tam yra dvi esminės sąlygos – garantuota kaina ir garantuotas supirkimas ilgą laikotarpį. Visa kita tėra proceso imitacija.
