„Amber Grid“ prašė teismo įpareigoti „Achemą“ laikytis ir vykdyti tarp jų sudarytos Gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutarties nuostatas ir priteisti 38 234 334,97 Lt dydžio suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGDT) lėšas, delspinigius, palūkanas, teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
„Achema“ laikėsi pozicijos, kad suskystintų gamtinių dujų terminalo priedas gali būti,o ne privalo įtraukiamas į gamtinių dujų perdavimo kainą, laikantis įstatymuose nustatytų energijos kainos reguliavimui taikomų reikalavimų. Įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą leidžia įtraukti tik tokias išlaidas, kurias teikdama perdavimo paslaugą patiria perdavimo operatorė, o prašomas SGD terminalo priedas nėra skirtas padengti ieškovės kaip perdavimo operatorės patirtas sąnaudas, todėl negali būti įtrauktas į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą ir yra neteisėtas, o ieškovė neturi teisės jo reikalauti.
Teismo nuomone, „Achema“ privalo laikytis įstatymų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Mokėti turi visi
Praėjusių metų spalį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nusprendė, kad prie suskystintų dujų terminalo statybos turi prisidėti visi Lietuvos dujų vartotojai. Tai padaryta paprašius „Klaipėdos naftai“, vykdančiai terminalo statybos projektą.
Per dvejus metus iš vartotojų tikėtasi surinkti apie 200 milijonų litų. Likusi dalis bus dengiama paskolomis iš bankų. Tačiau šiandien aiškėja, kad skolintis greičiausiai teks daugiau nei manyta. Mat stambiausia dujų vartotoja atsisakė mokėti už būsimą terminalą.
Tad mokesčio surenkama dvigubai ar net trigubai mažiau nei prognozuota. Lėšas administruojančios bendrovės „Amber Grid“ duomenimis, pirmąjį ketvirtį iš vartotojų tikėtasi surinkti beveik 47 milijonus litų, tačiau pribyrėjo perpus mažiau.
Kainų komisijos atstovai pirštu duria į didžiausią dujų vartotoją „Achemą“. Ši atsisako mokėti už terminalo statybą. Pavyzdžiui, vien tik per pirmąjį ketvirtį ši trąšų gamintoja turėjo sumokėti 17 milijonų litų, tačiau to nepadarė. Už terminalo statybą „Achema“ bei kai kurie kiti vartotojai nemoka iki šiol.
Kainų komisijos atstovų teigimu, tai pagrindinė priežastis, kodėl taip skiriasi prognozuotos surinkti sumos ir realiai gautos lėšos.
Kol kas neaišku, ar „Achema“ mokės. Ginčas dėl mokesčio persikėlė į teismą, bendrovė kreipėsi į Europos Komisiją, ginčą turėtų svarstyti ir Konstitucinis teismas.
