„Daugeliu atveju vandens skaitiklio parodymai labai priklauso nuo to, kaip jis sumontuotas. Pavyzdžiui, kai guminė tarpinė neišcentruota arba perspausta, skaitiklio srautas nebėra toks, kokiam jis buvo suprojektuotas. Skaitiklis gali netiksliai rodyti ir tada, kai vanduo įjungiamas–išjungiamas impulsiniu režimu (pavyzdžiui, veikia skalbyklės ar indaplovės elektromagnetinis vožtuvas), arba, kai skaitiklis sumontuotas netoli vamzdžio alkūnės (prieš ir po skaitiklio būtinos tam tikro ilgio tiesios vamzdžio atkarpos), ir tada, kai dėl didelio vandens „kietumo“, susiaurėja vamzdžio diametras, užsikemša filtro sietelio segmentai“, – teigia D.Gailius.
Mokslininkų grupės atliktų tyrimų duomenimis, daugeliu atvejų skaitikliai rodo daugiau, nei buvo realiai išnaudota vandens. Tačiau pagal dabar egzistuojančius nuostatus, skaitikliai tikrinami tik juos išmontavus. Suprantama, kad skaitiklį tikrinant ne jo veikimo vietoje, dėl montavimo atsirandančių netikslumų pastebėti neįmanoma.
Kurdami prietaisą KTU mokslininkai jį patikrino praktiškai – buvo ištirti dviejų Kauno daugiabučių namų skaitikliai. „Pasirodė, kad kai kur žmonės už vandenį moka net 40 procentų daugiau“, – teigia D.Gailius.
Mokslininkas prisimena ir kitą atvejį – kai patikrinus naujai pastatyto namo skaitiklius pasirodė, kad atskirai kiekvieno buto rodmenų suma yra 30 procentų didesnė, nei bendro namo skaitiklio.
Vadinasi, net sumontavę naujus skaitiklius negalime tikėtis, kad jie rodys tiksliai? „Negalime. Prieš keletą metų firmos „Siemens“ užsakymu atlikome mokslinį tyrimą – naujus skaitiklius tikrinome lygiagrečiai pagal naują ir seną patikros sistemą. Būtent dėl montavimo niuansų buvo didokų nesutapimų“, – sako D.Gailius.
Šiuo metu KTU kartu su Vokietijos įmonė „Neumann & Co“ kuriamo skaitiklių tikslumo patikrinimo prietaiso prototipas yra užbaigtas ir laukia sertifikavimo. Vokietijoje juo jau domisi valstybės metrologijos tarnyba, kitos organizacijos. Mokslininkai tikisi, kad prietaisas suras kelią ir į Lietuvos rinką.
