Sumažinti šilumos kainą galima vos per dvi dienas

Ar valstybės vadovai iš tiesų nori sumažinti šilumos kainas Vilniuje ir Kaune? Jeigu taip, egzistuoja trys patikimi būdai, kuriais šį tikslą galima pasiekti ne tik didmiesčiuose, bet visuose miestuose.

Pasak A.Janukonio, užuot piginus šildymą valstybė elgiasi atvirkščiai.
Pasak A.Janukonio, užuot piginus šildymą valstybė elgiasi atvirkščiai.
Daugiau nuotraukų (1)

Andrius Janukonis

Feb 5, 2014, 1:06 PM, atnaujinta Feb 16, 2018, 4:41 PM

Jei norima tvaraus ir ilgalaikio šilumos tarifų mažinimo, reikia investuoti į kuro konversiją šilumos ūkiuose – importuojamas dujas pakeisti pigesniu vietiniu kuru. Šilumos kaina greičiausiai mažėja ir didžiausia nauda gyventojams užtikrinama, kai biokuro projektus remia ES fondai.

Iki šiol paramos sulaukė tik mažesnių miestų šilumos ūkiai, didieji buvo diskriminuojami. Ar ne keista matyti, kad valstybės ir ES fondų parama biokuro katilinių diegimui 2004-2013 metais tesudarė 205mln. litų, kuomet vandentvarkos projektams skirta 3 mlrd. litų?

Skyrus pakankamą paramą biokuro diegimui, šilumos kainas miestuose įmanoma sumažinti 20 procentų ir daugiau.

Jei ketinama siekti skubaus šilumos tarifų mažinimo, jį galima užtikrinti per mėnesį. Reikia susitarti su kompanija „Gazprom“ ir gamtines dujas pradėti pirkti rinkos kaina, o ne mokant daugiausia regione. Jei Lietuvai, kaip Latvijai, Estijai ar Lenkijai, dujos kainuotų apie 20 procentų mažiau, šiluma pigtų apie 15 procentų.

Trečią, patį paprasčiausią ir greičiausią būdą sumažinti šilumos kainas Vilniuje ir Kaune, kurį energetikai Vyriausybei siūlo jau šeštus metus, galima įgyvendinti per dvi dienas.

Tereikia perkelti elektros gamybą iš Lietuvos elektrinės Elektrėnuose į Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Alytaus termofikacines elektrines, dirbančias minimaliu režimu. Brangiomis dujomis varoma Lietuvos elektrinė atliekine šiluma šildo Elektrėnų marias. Elektros gamybą perkėlus į termofikacines elektrines, šiluma būtų tiekiama gyventojams.

Po 27 ct/kWh elektrą gaminančioms elektrinėms nustačius tą pačią 51 ct/kWh supirkimo kainą, kaip ir „Lietuvos energijos“ valdomoje Lietuvos elektrinėje, būtų pagaminamas toks pats elektros energijos kiekis už tokią pačią kainą. Visos papildomos pajamos būtų skirtos šilumos kainoms mažinti (subsiduoti).

Iš elektros ir šilumos sąnaudų perskirstymo šilumos tiekimo įmonės neuždirbtų nė lito, elektra nebrangtų, o šiluma pigtų – visos lėšos, gautos padidėjus termofikacinių elektrinių apkrovoms, būtų skiriamos kompensacijoms už šilumą.

Racionalus kogeneracijos būdu pagamintos elektros ir šilumos sąnaudų perskirstymas šilumą didmiesčiuose galėtų atpiginti apie 20 procentų. Deja, tačiau valstybė šiandien elgiasi atvirkščiai – efektyvių elektrinių darbas yra vis labiau ribojamas.

Valstybės vadovų sutarimas perleisti Vilniaus ir Kauno šilumos tinklų valdymą „Lietuvos energijai“ dar labiau augins šį valstybinį monstrą ir negali pasitarnauti šilumos kainų mažinimui.

Šilumos tinklų nuosavybės perdavimas „Lietuvos energijai“ niekaip neapsprendžia kainodaros ir reguliavimo – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) reguliavimas nenumato skirtingų reguliavimo metodų pagal įmonių nuosavybes formą.

Svarbiausias klausimas: ar įmanoma sumažinti šilumos kainas atiduodant vadžias įmonei, kurios oficialus planas – reikšmingai auginti pelningumą? Toks šilumos tarifų mažinimo planas, švelniai tariant, neįtikina.

Komentaro autorius yra Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos Tarybos pirmininkas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.