Valstybinės „Lietuvos energijos“ Vyriausybei padiktuotame projekte siūlomas sprendinys Vilniuje, kuris, kaip skelbiama, „leistų labiausiai sumažinti šilumos kainą – pastatyti ~ 145 MW elektrinės galios atliekų ir biokuro kogeneracinę (-es) elektrinę (-es)“. Atkreipkite dėmesį: viešuose pranešimuose apie šiluminę galią net nekalbama. Teigiama, kad tam reikia 1 mlrd. 135 mln. litų (reikalinga ES parama ~ 567 mln. litų). Prognozuojamas šilumos kainos sumažėjimas ~ 25–30 procentų.
Deja, turiu visus nuvilti. Negalima tikėtis sumažinti šilumos kainą, kuomet investicijų apimtys yra kone dukart didesnės nei reikalinga. Stulbinamas investicijų dydis verčia abejoti viešai skelbiama projekto misija – atpiginti šilumą. Tai – ekonominis nonsensas, dėl kurio šiluma gali tik brangti. Akivaizdu, kad šio projekto tikrasis tikslas – įsisavinti kuo didesnius ES lėšų kiekius, tai pridengiant gražiais žodžiais, kuriuos nori girdėti gyventojai.
Jei politikai turėtų noro, jie prisimintų, kad Vilniaus šilumos ūkio pervedimo prie biokuro projektas yra parengtas dar 2010 metais. Projektas yra ne tik du kartus pigesnis, tačiau ir patvirtintas Europos Komisijos. Priminsiu, kad Europos Komisija patvirtino, kad kompanijos „Dalkia“ parengtas taršos mažinimo ir kuro konversijos planas, kurį 2010 metais atmetė konservatorių vadovaujama Vilniaus taryba, yra tinkamas miestui ir įpareigojo valstybę jį įgyvendinti.
Arvydo Sekmoko vadovaujama Energetikos ministerija šį projektą, kaip sudėtinę Lietuvos plano dalį, pateikė Europos komisijai siekdama, kad šalies energetikos įmonėms nuo 2016 iki 2020 metų būtų pratęstas pereinamasis laikotarpis, skirtas įgyvendinti ES direktyvoje numatytus taršos mažinimo reikalavimus. 2013-ųjų gruodžio 12 dieną Europos komisija patvirtino planą ir nurodė Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms palaipsniui mažinti teršalų kiekius. Komisija numatė aiškias priemones, kurias privaloma įgyvendinti miestų šilumos ūkiuose.
Vilniaus miestui komisija patvirtino priemones, numatančias tolygų taršos mažinimą ir biokuro diegimą šilumos ūkyje. Komisija įpareigojo sostinę iki 2020 metų įgyvendinti kuro konversijos projektą, pagal kurį numatoma 70 procentų šilumos ūkyje suvartojamų gamtinių dujų pakeisti biokuru. Šio projekto kaina sudaro 670 mln. litų. Tai – racionalus planas su optimaliomis investicijomis, orientuotomis į šilumos tarifo mažinimą.
Apmaudu, kad Lietuvos energetikoje vėl imami ignoruoti racionalūs argumentai, nebesvarbios tampa ekspertų išvados. Panašu, kad grįžtame į laikus, kuomet projektai įgyvendinami buldozerio principu, o prieš kritikus naudojamos specialiosios tarnybos.
