Parlamente šiandien numatyta svarstyti laikinosios Seimo komisijos, tyrusios, kaip praėjusios kadencijos Vyriausybė vykdė Nacionalinės energetikos strategiją, išvadas.
Net 21 punkto komisijos išvadų projekte, kuriam pritaria valdančiosios Seimo daugumos atstovai, išvardyti Andriaus Kubiliaus Vyriausybės galimai padaryti neskaidrūs, neteisėti sandoriai bei įstatymus ir net šalies nacionalinius interesus pažeidžiantys sprendimai.
Išvadose ne kartą linksniuojama „Klaipėdos nafta“, teigiant, kad ši bendrovė neteisėtai, savavališkai pradėjo įgyvendinti Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą.
Tačiau net komisijos pirmininkui Artūrui Skardžiui nepavyko pasiekti, kad būtų išnagrinėta 2012-ųjų rudenį „Klaipėdos naftos“ sudaryta mazuto talpyklų nuomos sutartis su tiesiogiai iš Maskvos valdoma „Lukoil“ antrine įmone „Litasco“.
Praėjus nedaug laiko po šios sutarties sudarymo, „Litasco“ ėmė šeimininkauti Klaipėdos naftos terminalo uoste, blokuoti iš Baltarusijos gabenamą mazutą, dėl to nukentėjo „Lietuvos geležinkeliai“, logistikos įmonės.
Tačiau, A.Skardžiaus nuomone, didžiausią grėsmę kelia ne ekonominė žala, o politinis pavojus.
Ministras sutriko
Dar praėjusių metų gruodį į Seimo komisijos posėdį atvykęs „Klaipėdos naftos“ atstovas turėjo atsakyti į klausimus apie sutarties dėl SGD nuomos aplinkybes.
Kalba pakrypo ir apie mazuto talpyklų nuomą su terminalo valdymo teise „Litasco“ įmonei.
Bet, kaip sakė A.Skardžius, energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pokalbį nutraukė.
„Ministras netgi sutriko ir nenorėjo toliau klausytis“, – prisimena Seimo narys.
A.Skardžiaus nuomone, už terminalo nuomos sutarties su „Lukoil“ antrine įmone slypi užkulisiniai susitarimai, kuriais turėtų susidomėti Valstybės saugumo departamentas.
Jo teigimu, Kremliaus rankose faktiškai atsidūrė Lietuvos strateginis objektas – 70 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų valdo valstybė.
„Klaipėdos naftos“ terminalas, užtikrinantis Lietuvos naftos produktų eksportą, išnuomotas dviem bendrovėms – Lenkijos „Orlen“ ir Šveicarijoje įregistruotai Rusijos „Litasco“.
Šiai įmonei suteikta ir terminalo valdymo teisė. Rusams pradėjus šeimininkauti terminale, prasidėjo įmonių, kurios eksportavo naftos produktus per Lietuvą, blokada.
Labiausiai buvo blokuojamas Baltarusijos įmonėse pagaminto mazuto eksportas.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, blokadą bandė pralaužti Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Dražinas, bet jam tai pavyko iš dalies.
Krito įmonės akcijos
Jūrų uoste iš karto sumažėjo krovos darbų, „Klaipėdos naftos“ akcijų vertė krito nuo 0,6 euro iki 0,29 euro už vienetą.
Lėšų prarado „Lietuvos geležinkeliai“, kitos su gabenimo paslaugomis susijusios mūsų šalies įmonės.
„Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis taip pat viešai yra pripažinęs, kad bendrovė dėl smarkiai mažėjančios naftos produktų krovos pateko į kryžkelę.
Atseit sumenkus naftos produktų eksportui naujas galimybes atveria SGD terminalas.
Tačiau jis pabrėžė, kad „Klaipėdos nafta“, gavusi mažiau pajamų iš „Orlen Lietuva“, daugiau gauna iš „Litasco“.
R.Masiulis sakė, kad talpyklų nuomos sutartis baigiasi šių metų spalį, ir nusiteikęs ją pratęsti.
Pasirodo, „Litasco“ moka „Klaipėdos naftai“ mokestį už talpyklų rezervavimą. Nesvarbu, ar krovos darbai vyksta visu tempu, ar ne, „Klaipėdos nafta“ gauna pajamas.
Įžvelgia politinius spąstus
Ekonominiu požiūriu tai atrodo naudinga. Seimo komisijos, tyrusios buvusios Vyriausybės veiklą energetikos srityje, pirmininkas A.Skardžius rusų bendrovės mokamus pinigus už tuščias talpyklas vadina politiniu mokesčiu.
„Man akivaizdu, kad strateginė Lietuvos įmonė, vykdanti naftos produktų eksportą, konservatorių rankomis atiduota Maskvai. Ji dabar faktiškai diktuoja, kam leisti krauti naftos produktus mūsų uoste, kam – ne.
Man kelia nerimą tokie konservatorių žaidimai su Kremliumi. Jais turėtų susidomėti VSD“, – kalbėjo A.Skardžius.
Seimo Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma pripažino žinojęs apie „Klaipėdos naftos“ susitarimus su „Lukoil“ antrine įmone. Jis sakė, kad ir tuo metu, kai Vyriausybei vadovavo A.Kubilius, būta ginčų, ar išnuomoti terminalo talpyklas.
„Energetikos ministras Arvydas Sekmokas buvo už tai, o susisiekimo ministras Eligijus Masiulis prieštaravo sakydamas, kad geležinkeliai neteks krovinių. Bet kuriuo atveju, jeigu ir patirta žalos, tai tik ūkinės. Jokio pavojaus nacionaliniams interesams čia neįžvelgiu. Juk talpyklos tik išnuomotos, o ne privatizuotos“, – tvirtino konservatorius.
Bet A.Skardžiui politinė grėsmė bado akis – ji susijusi su SGD terminalu, kurios operatoriumi numatyta „Klaipėdos nafta“.
„Daug praėjusios Vyriausybės darbų ir susitarimų nuo mūsų nuslėpta. Nenustebčiau, jei paaiškėtų, kad ir SGD buvo numatytas atiduoti Maskvos įtakai“, – būgštavo parlamentaras.
Padėjo išsaugoti pajamas
Rokas Masiulis, „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius:
„Klaipėdos nafta“ su „Litasco“ yra pasirašiusi komercinę sutartį „Krauk ar mokėk“ sąlygomis. Tai reiškia, kad tokios sutarties sąlygos užtikrina stabilias pajamas net ir tuo atveju, jei klientas krautų per bendrovės terminalą mažesnį naftos produktų kiekį. Taip pat labai svarbu paminėti, kad, esant itin sudėtingai situacijai pasaulinėje naftos produktų rinkoje, tokio pobūdžio sutarties sudarymas leidžia Lietuvos valstybei išsaugoti tam tikrą pajamų dalį iš naftos produktų krovos Klaipėdos uoste.
Sutartį tarp kompanijos „Litasco SA“ ir bendrovės AB „Klaipėdos nafta“ tvirtino bendrovės valdyba.“
