Vyriausybė įpareigojo bendrovę „Litgas“ derėtis su „Statoil“. Norvegijos koncernas turėtų tiekti mažiausiai 0,54 mlrd. kubinių metrų suskytintųjų gamtinių dujų per metus.
Lietuva laivą-saugyklą „Independence“ nuomosis taip pat iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“.
Greičiau nei iš Kataro
Pirmieji oficialūs pokalbiai su „Statoil“ dėl dujų tiekimo prasidėjo daugiau nei prieš dvejus metus. Užpernai Norvegijoje viešėjęs tuometis energetikos ministras Arvydas Sekmokas tarėsi su „Statoil“ kompanijos atstovais dėl galimybės tiekti dujas į Lietuvą. O pernai ten nuvyko ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tuomet svarstyta, kad sutartis su „Statoil“ būtų naudinga Lietuvai, nes nedideli atstumai sumažintų dujų transportavimo išlaidas. Be to, atplukdyti suskystintąsias dujas iš Norvegijos galima kur kas greičiau nei, pavyzdžiui, iš Kataro ar Pietų Korėjos.
Dujas gabenantis laivas iš Norvegijos Klaipėdą pasiektų per penkias dienas, o iš Pietų Korėjos – per daugiau nei mėnesį.
Pasiūlymas buvo geriausias
Vakar premjeras Algirdas Butkevičius pranešė, kad jau apsispręsta dėl techninių detalių suderinimo. O sutartis su „Statoil“ galiotų penkerius metus. Derybas tikimasi baigti jau birželį.
Holdingo „Lietuvos energija“ valdomos bendrovės „Litgas“ vadovas Dominykas Tučkus BNS teigė, kad „Statoil“ pasirinkta, nes jos pasiūlymas buvo geriausias.
„Esminės komercinės sąlygos yra apibrėžtos, liko sutarti dėl techninių detalių, teisinės kalbos formuluočių“, – sakė D.Tučkus.
Kol kas nė viena pusė neišduoda, kokia norvegų siūloma dujų kaina.
Tačiau Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas Vaclovas Miškinis neabejojo, kad norvegai greičiausiai pasirinkti ne tik dėl to, kad atgabenti dujas iš šios šalies truktų tik penkias dienas.
„Tanklaiviai dujas gabena didelius atstumus, transportavimo išlaidos nesudaro labai reikšmingos dalies. Manau, kad „Statoil“ pasiūlė tiesiog konkurencingiausią kainą“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo V.Miškinis.
Gali atsirasti konkurentų
Pasak V.Miškinio, sėkmingas derybas su „Statoil“ galėjo lemti ne tik norvegų pasiūlyta gera dujų kaina, bet ir stabilumas ir garantijos.
Tiesa, energetikos specialistą kiek stebino, kad ketinama pasirašyti penkerius metus galiosiančią sutartį.
„Gal reikėtų pasirašyti trejiems metams? Per ilgesnį laiką gali daug kas pasikeisti, atsirasti konkurentų, kurie pasiūlytų mažesnę kainą“, – svarstė Energetikos instituto mokslininkas.
Tai, kad nuomosime laivą ir dujas pirksime iš tos pačios šalies kompanijų, V.Miškinis sieja su pasitikėjimu geopolitine prasme.
Kur dingo Kataras?
Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius neseniai buvo užsiminęs, kad galimas dujų tiekėjas yra ir valstybinė Kataro kompanija „Qatar Liquefied Gas“.
Tai didžiausia suskystintųjų dujų tiekėja pasaulyje, nusiteikusi ryžtingiau skverbtis į Europą. Iki 2025 metų kompanija tikisi patenkinti 40 procentų žemyno dujų poreikio.
Įspūdį, kad ši kompanija gali pradėti tiekti dujas Lietuvai, stiprino ir tai, jog Katare anksčiau lankėsi tiek D.Grybauskaitė, tiek energetikos ministras.
Tačiau tarp pretendentų Kataro įmonės nebeliko, apie derybas su „Statoil“ pirmasis paskelbė ne J.Neverovičius, o premjeras.
Valdo tiek pat rinkos, kiek ir „Gazprom“
„Statoil“ yra vienas didžiausių dujų eksportuotojų pasaulyje, o kompanijos dalis Europos dujų rinkoje yra beveik tokia pat kaip ir „Gazprom“.
„Statoil“ turi suskystintųjų gamtinių dujų eksporto terminalą, iš kurio dujos eksportuojamos į 10 pasaulio valstybių.
Tačiau Lietuvoje dujų poreikis kasmet menksta dėl biokuro plėtros. Praėjusiais metais dujų Lietuvoje suvartota 2,6 milijardo kubinių metrų, arba 0,7 milijardo mažiau nei užpernai.
