Elektros jungčių įtaka: kainą mūsų šalyje nusmukdys konkurencija

Iki Lietuvos prisijungimo prie Vakarų Europos ir Skandinavijos energetinės erdvės liko vos daugiau nei metai. Todėl jau šiandien galima numatyti, kaip keisis elektros kainos, kai bus nutiestas elektros kabelis į Švediją, o tinklais susijungsime su Lenkija.

Jungties su Lenkija tiesimo pradžia paskelbta šių metų gegužę. Pirmiausia pradėti statybos darbai šalia Alytaus.
Jungties su Lenkija tiesimo pradžia paskelbta šių metų gegužę. Pirmiausia pradėti statybos darbai šalia Alytaus.
Daugiau nuotraukų (1)

Marius Jokūbaitis

Sep 19, 2014, 9:57 AM, atnaujinta Jan 30, 2018, 11:26 AM

Jei kabelis į Švediją pradėtų veikti jau šiandien, elektros rinkos kaina kristų dviem centais už kilovatvalandę. Skirtumą iškart pajustų verslas, o galiausiai ir visi Lietuvos gyventojai.

Konkurencija tarp elektros tiekėjų mūsų šalyje bus gerokai didesnė, o tai labai geras ženklas visiems vartotojams, rašo „Lietuvos rytas“.

Mokame brangiau nei švedai

Didžiausi elektros vartotojai – verslo įmonės, kurių poreikis sudaro 70 proc. visos paklausos, – naudą pajus iš karto atidarius elektros tiltus.

Šiandien elektra Skandinavijoje yra pigesnė nei Lietuvoje, o kai kuriais atvejais kaina skiriasi net tris kartus.

Todėl Lietuvą užplūdus pigesnės elektros bangai mūsų šalies rinką tai paveiks akimirksniu.

Gyventojai, suvartojantys apie 30 proc. visos elektros, naudą pajus tik po Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo.

Prievaizdams teks įvertinti naujos kainos įtaką rinkai ir apsispręsti dėl to, kiek elektra kainuos buitiniams vartotojams.

Kol kas elektros kainų kreivė kyla aukštyn – kitiems metams nustatyta rinkos kaina yra didesnė nei šiais metais.

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ atstovai yra apskaičiavę, kaip keisis elektros kainos, kai į Lietuvą plūstelės pigesnės elektros srautas iš Skandinavijos, rašo „Lietuvos rytas“.

Švediją ir Lietuvą kabeliu sujungsiantis „NordBalt“ pajėgumas – 700 megavatų. Elektra pirmiausia plūstelės iš Pietų Švedijos, tačiau skandinavai stiprina ir savo vidaus jungtis. Todėl atsiras daugiau galimybių elektrai tekėti iš Šiaurės Švedijos.

Kris rinkos kaina

Nutiesus kabelį į Švediją elektros kaina, kaip manoma, kris 10 litų už megavatvalandę.

Tiesa, atsiras daugiau praradimų tinkle, be to, vartotojams reikės padengti rezervo ir nuostolių sąnaudas.

Sistemos operatoriaus „Litgrid“ apskaičiavimu, jei jungtys su Švedija ir Lenkija veiktų dabar, elektros kaina Lietuvoje vidutiniškai sumažėtų 5,4 euro už megavatvalandę. O metinė nauda Lietuvai siektų 128–184 milijonus litų.

„Litgrid“, įvertinusi visas aplinkybes, apskaičiavo, kad rinkos kaina turėtų būti 13,95 cento už kilovatvalandę. Galima palyginti: šiuo metu Lietuvoje nustatyta rinkos kaina 15,9 cento, kitąmet – 16,5 cento. Taigi skirtumas akivaizdus.

Šiuo metu elektros kainą daugiausia formuoja trys importuotojai, kurie užima didžiausią rinkos dalį, – Latvijos, Estijos ir Rusijos elektros tiekėjai.

„Atsiradus kabeliui į Švediją jie jau nebebus tokie dideli rinkos dalyviai, kaip yra dabar. Visa rinka iš baltiškosios taps skandinaviška“, – pasakojo „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas.

Kai bus nutiestos jungtys į Švediją ir Lenkiją, jų visiškai pakaks visam Baltijos šalių poreikiui patenkinti, įskaitant ir dabartines importo galimybes.

„Tačiau tai nereiškia, kad nereikia savų elektros šaltinių“, – pažymėjo D.Virbickas. Sistemos patikimumas reikalauja, kad šalyje būtų ir sava elektros generacija.

Tekės į Lenkiją

Lenkijoje kol kas dominuoja anglių elektrinės, kuriose gaminama elektros energija.

Pasak D.Virbicko, jų situaciją diktuoja taršos leidimų kainos – jas padidinus elektros, pagamintos Lenkijoje, kaina iškart šokteli.

Krizės laikotarpiu anglių elektrinės išgyveno aukso amžių, nes niekas nenumatė, kad taršos kainos kris taip smarkiai. Jei kaina už taršą sumažėja, kaip atsitiko ekonominės krizės laikotarpiu, jėgainės tampa konkurencingos.

Nutiesus „LitPol Link“ kabelį elektra, ko gero, dažniau tekės iš Lietuvos į Lenkiją, o ne atvirkščiai. Juk Rytų Lenkijos regione juntamas elektros deficitas, nes čia mažai jos pagaminama.

Tiesa, praėjusiais ir šiais metais elektros kaina Lenkijoje vis dar mažesnė nei Lietuvoje. Pasak D.Virbicko, net ir atidarius elektros tiltą į Lenkiją bus nemažai ribojimų, nes kaimyninė šalis rytinėje savo dalyje vykdo įvairius projektus. Tokie ribojimai truks iki 2020 metų, tad linijoje kartais elektra gali visai netekėti.

„Bus įvairių situacijų. Bus taip, kad elektra tekės iš Lietuvos, bus taip, kad tekės į Lietuvą“, – įsitikinęs „Litgrid“ vadovas.

Kai kurie energetikos specialistai iškėlė idėją – kodėl Lietuvai neuždirbti iš elektros tranzito?

Pagal jų logiką, mūsų šalis pigesnę elektrą galėtų pirkti Skandinavijoje, o parduoti energijos stokojančiai Lenkijos daliai.

Tačiau D.Virbickas abejojo tokia galimybe. Pasak jo, prekyba gali vykti Švedijos elektros gamintojui nusprendus elektrą parduoti Lenkijoje ir pirma susitarus biržoje. Kainų skirtumą pasiimtų sistemų reguliatoriai, o ne verslas.

Lems ir Norvegijos upės

„Skandinavijos rinka yra visiškai kitokia. Čia dominuoja ir atominės elektrinės, veikiančios Švedijoje. Tiesa, jos jau nėra naujos“, – pasakojo „Litgrid“ vadovas.

Todėl jei švedai nuspręs uždaryti elektrines, susidurs su didesnėmis išlaidomis. O tai paveiks elektros kainą. Bet tai gana tolima perspektyva.

„Kokiu keliu nueis švedai, priklausys nuo jų pačių. Jei uždarys elektrines, tai kainuos daugiau“, – sakė D.Virbickas.

Žiūrint kelerius metus į priekį, kaina nuteikia optimistiškai. Kainas Skandinavijoje diktuoja ir upių vandens lygis Norvegijoje – joms patvinus prigaminama daugiau elektros, tad tokiu atveju kaina sumažėja.

„Upių vandens lygis labiausiai diktuoja kainas ir tendencijas“, – sakė D.Virbickas. Ilgalaikiu laikotarpiu, pasak jo, bus visko – kainos svyruos į abi puses, todėl lengviau numatyti, kas bus ateinančius penkerius metus.

„Litgrid“ vadovas tikino, kad „NordBalt“ kabelis bus visiškai panaudojamas, išskyrus atvejus, kai jis bus remontuojamas.

Estijoje elektros kainos beveik visada panašios į Suomijos, nes abi kaimynines šalis jungia kabelis jūra. Jo pajėgumai dar bus didinami, tačiau jau šiandien estai už elektrą moka mažiau nei lietuviai ir latviai.

Didžiausia pasiūla – pavasarį

Labai tikėtina, kad pavasarį Lietuvą užplūs dar didesnė pigesnės elektros banga. Jau ir dabar Latvijos hidroelektrinės šiam sezonui gali pasiūlyti elektrą palankiomis kainomis, tačiau kabeliu susijungus su Skandinavijos sistema pavasarį bus dar didesnė elektros pasiūla.

„Paprastai pavasarį ir vasarą Skandinavijos šalyse būna daug pigios elektros“, – sakė D.Virbickas. Tai lemia ne tik Norvegijos upių sraunumas, bet ir vėjai Danijoje. Kai šios jėgainės prigamina daug elektros, kaina iškart krinta.

Beje, kabelis iš Lietuvos pasieks vadinamąją ketvirtąją Švedijos zoną.

Ten kol kas elektros paklausa didesnė nei pasiūla. Be to, šią zoną ypač veikia Danijos vėjo jėgainės.

Žiemą ir vėlyvą rudenį Skandinavijoje laikosi aukštesnės kainos. „Šiuo metų laikotarpiu pasitaiko įvairių staigmenų, ypač šiauriau. Kai labai šalta, elektra dar labiau pabrangsta“, – pasakojo „Litgrid“ vadovas.

Vis dėlto Skandinavijoje elektros pasiūla išlieka didesnė už paklausą. Ir tai džiugina elektros sistemos operatorius mūsų šalyje.

Jungčių įtaka ekonomikai

Lietuva kitais metais bus geriausiai sujungta elektros sistema Šiaurės Europoje: elektros energiją bus galima pirkti iš Skandinavijos, Vakarų Europos ir Rytų kaimynų.

Bus mažinama rizika, nes turėsime daugiau elektros tiekimo alternatyvų, be to, elektros kainą bus galima prognozuoti remiantis ir Skandinavijos prognozėmis.

Dėl gerai išplėtoto perdavimo tinklo Lietuva taps patrauklesnė energijai imlioms pramonės šakoms.

Investuotojams atsiras galimybė vartoti pigesnę energiją ir įdarbinti aukštos kvalifikacijos specialistus Lietuvoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.