Staigmena politikams: dujos jau pakeliui, o vamzdžio dar nėra

Likus kiek daugiau negu savaitei, kai į Klaipėdos uostą turi įplaukti suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“, Seime kilo abejonių, ar strateginis projektas nenukrypo nuo plano.

Daugiau nuotraukų (1)

Tadas Ignatavičius („Lietuvos rytas“)

Oct 20, 2014, 8:07 PM, atnaujinta Jan 25, 2018, 7:50 AM

Abejonių dėl Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo jau anksčiau kilo Klaipėdos uostui vadovavusiam Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovui Eugenijui Gentvilui. Jo žiniomis, norėdami spėti iki numatytų iškilmių projekto vykdytojai ryžosi rizikingam žingsniui.

Parlamentaras paskelbė, kad iki rugpjūčio mėnesio 20–30 metrų gylyje jau turėjo būti baigta gręžti skylė dujotiekio vamzdžiui tiesti po Kiaulės Nugaros sala ir Kuršių mariomis. Į ją turėjo būti įtrauktas 2,4 kilometro ilgio vamzdis, kuriuo iš laivo turėjo būti pumpuojamos dujos, bet šitie darbai esą nėra baigti.

Maža to, anot E.Gentvilo, tai atliekanti bendrovė metė darbus ir artimiausiomis dienomis kitą dujotiekio vamzdį esą Kuršių mariose turėtų pradėti kloti vos vieno dviejų metrų gylyje.

Praėjusį ketvirtadienį Seime naujojo energetikos ministro Roko Masiulio parlamentaras teiravosi, ar ši informacija yra teisinga.

„Ar gauti reikalingų institucijų sutikimai dėl tokio esminio pakeitimo?“ – Seime buvusį projektą vykdančios įmonės „Klaipėdos nafta“ vadovą tardė E.Gentvilas.

Projektą tenka koreguoti

R.Masiulis, nors ir patvirtino, kad E.Gentvilo informacija dėl klojamo kito vamzdžio teisinga, į pastarąjį parlamentaro klausimą neatsakė.

Naujasis ministras tik pareiškė, kad vykdant SGD terminalo projektą yra numatyta nemažai dubliavimo procedūrų, kad būtų užtikrinta, jog projektas būtų baigtas laiku ir įrenginys galėtų funkcionuoti.

R.Masiulis pripažino, kad ant marių dugno klojama antra dubliuojanti dujotiekio atšaka reikalinga tam, kad projektas būtų paleistas laiku. Anot ministro, šie darbai atliekami rangovo lėšomis.

Terminalas bus paleistas laiku

Tačiau R.Masiulis Seimo narius tikino, kad pagrindinė gija, kuri yra numatyta projekte ir turi būti paklota giliai po žeme, bus. Tiesa, ministras neatskleidė nei kada tai bus padaryta, nei kodėl šie darbai įstrigo.

Apie tai R.Masiulis vengė kalbėti ir vėliau atsakydamas į „Lietuvos ryto“ klausimus.

– Terminalo projekte buvo numatyta, kad pagrindinis dujotiekio vamzdis Kuršių mariose bus klojamas giliai po žeme, bet šie darbai esą sustojo. Nuogąstaujama, kad pakoregavus projektą dujos dabar gali būti pumpuojamos vamzdžiu, kuris mariose plūduriuos kiek daugiau negu metro gilyje. Ar šie nuogąstavimai pagrįsti?

– Projektas nėra pasikeitęs ir ties tuo vamzdžiu yra dirbama, liko paskutinis gręžimas. Ta dalis nesiklosto lengvai, bet esame ramūs, nes turime užsitikrinę dvigubą apsaugą.

Vis dėlto pagrindinė gija bus nutiesta, kaip ir numatyta.

– Kada ji bus nutiesta?

– Laukiame, kad tai įvyks artimiausiu metu, bet labai sunku pasakyti, kaip bus iš tiesų.

– Ar bus spėta tai padaryti dar iki žiemos, ar bus sulaukta vasaros?

– To reikėtų klausti projektą vykdančios bendrovės.

Tačiau bendram projektui tai nedaro įtakos. Mes bet kokiu atveju turėsime veikiantį terminalą, o visa kita – detalės.

– E.Gentvilas kalba apie tai, kad dubliuojantis vamzdis gal ir geras dalykas, jeigu jis būtų tik dubliuojantis. Tačiau kurį laiką jis bus pagrindinis. Todėl galbūt tai nėra vien tik detalės?

– Iš tiesų alternatyvus arba dubliuojantis vamzdis gali tapti laikinu sprendimu. Nors kiekviena gija atskirai gali tarnauti ir kaip pagrindinis vamzdis. Tarp jų nėra jokio skirtumo.

– Tad vis dėlto ar tiesa, kad dubliuojantį vamzdį skubama pakloti, kad nebūtų sugadinta suplanuota šventė, kai atplauks laivas?

– Ne, juk ne dėl šventės terminalą statome. (Juokiasi.) Jis veiks taip, kaip ir numatyta.

– Bet terminalas laiku pradės veikti tik suskubus nutiesti dubliuojantį vamzdį?

– Nebūtinai, gali būti baigtas ir pagrindinis.

Man svarbiausia, kad terminalas pradėtų veikti taip, kaip numatyta, – gruodžio pradžioje būtų pradėtos pumpuoti dujos.

Per keletą metų buvo kilę labai daug abejonių, ar viską bus suspėta padaryti laiku, bet šios abejonės nepasitvirtindavo.

– Ar vadinamas dubliuojantis vamzdis, kuris dabar turėtų laikinai pakeisti pagrindinį, projekte buvo numatytas nuo pat pradžių, ar jau vėliau?

– Projektas koreguotas jau atliekant darbus.

– Kodėl? Ar projektas pakoreguotas, kai iškilo nenumatytų kliūčių gręžiant skylę dujotiekiui?

– To reikėtų klausti bendrovės projekto vykdytojo – „Klaipėdos naftos“ – atstovų. Aš tiktai galiu pasakyti, kad viskas vyksta pagal projektą, ir terminalas turi pradėti veikti laiku.

– Bet juk jūs dar visai neseniai pats stovėjote prie šios bendrovės vairo. Sunku patikėti, kad jūs nesate informuotas, kodėl nepavyksta pakloti pagrindinio dujotiekio vamzdžio.

– Bet dabar nevadovauju ir matau, kad projektas vyksta pagal planą, ir terminalas pradės veikti laiku.

Rūpi munduras, ne saugumas?

Tą patį dar anksčiau kartojo ir bendrovės „Klaipėdos nafta“ atstovai. Jie tikino, kad projektas vykdomas pagal planą.

Skirtingai nei ministras R.Masiulis, bendrovės atstovai netgi nenorėjo pripažinti, kad stringa pagrindinio vamzdžio tiesimo darbai.

Tai glumino E.Gentvilą, nes, jo žiniomis, jokie gręžimo darbai bent jau pastarosiomis savaitėmis nevyko: „Nežinau tikrų priežasčių, bet atrodo, kad šiuos darbus vykdanti Vokietijos bendrovė („PPS Pipeline Systems“) turi kitų planų – ji dabar tiesiog įmes vamzdį į vandenį, o po žeme galbūt gręš vėliau.

Atrodo, kad šis rangovas tiesiog nusvilo nagus ir nesugebėjo atlikti darbo. Tik nesuprantu, kodėl šiuo atveju tyli premjeras Algirdas Butkevičius, kuris už terminalą yra prisiėmęs asmeninę atsakomybę“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo terminalo statybą atidžiai stebintis parlamentaras.

E.Gentvilas įsitikinęs, kad vadinamasis dubliuojantis vamzdis negali būti naudojamas kaip pagrindinis.

Anot politiko, tai yra nesaugu, būtent todėl projektuojant terminalą buvo numatyta, kad jis turi būti paklotas 20–30 metrų gylyje po marių dugnu.

„Nesinori sėti panikos, bet per didelį bangavimą marių paviršiuje nutiestas vamzdis gali būti nutrauktas ar pažeistas, o dar didesnis pavojus jam iškyla per pavasarinį ledonešį“, – baiminosi buvęs uosto vadovas.

Politikas mano, kad atsarginis vamzdis gali būti eksploatuojamas tik išskirtiniais atvejais, bet jis negali pakeisti pagrindinio.

„Man tai kelia nerimą. Nesinorėtų, kad dėl skubos pasirinkti alternatyvūs sprendimai sustabdytų terminalo darbą.

Noriu pabrėžti, kad gali būti ir penki atsarginiai dujotiekio vamzdžiai.

Aš nieko prieš, bet turi būti ir pagrindinis. O jo nutiesti nepavyksta, ir tai faktas.

To nenorima pripažinti – tarsi būtų suteptas munduras.

Mat visą laiką buvo trimituojama, kad viskas vyksta tiksliai pagal planą. Tačiau taip nėra“, – dėstė E.Gentvilas.

Iš pirmų lūpų

Kad bandant giliai po žeme pakloti dujotiekio vamzdį buvo kilę įvairių techninių sunkumų, pripažino ir buvęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. Anot jo, tai neišvengiama vykdant tokį projektą.

Tačiau buvęs ministras nebuvo girdėjęs, kad dar vienas dujotiekio vamzdis būtų klojamas kaip dubliuojantis ir naudojamas vietoj pagrindinio.

„Dujotiekio vamzdis turėjo būti klojamas po žeme. Toks buvo techninis sprendimas ir dėl to nėra ir negali būti jokių abejonių. Bet kokie dabar priimami sprendimai užbaigti projektą, man jau sunku pasakyti, to reikėtų klausti bendrovės atstovų“, – „Lietuvos rytui“ sakė J.Neverovičius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.