Kainos skyrėsi visame regione
Pasak “Elektrum Lietuva“ smulkaus ir vidutinio verslo klientų vadovo Karolio Bagdono, praėjusią savaitę (šiemet – pirmąkart) elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje skyrėsi, nors ir nežymiai. Lietuvoje kaina siekė 41,14 EUR/MWh, Latvijoje – 41,13 EUR/MWh.
Abiejose šalyse ji svyravo nuo 27,73 EUR/MWh iki 58,35 EUR/MWh. Tuo tarpu vidutinė elektros kaina Estijoje mažėjo nežymiai – iki 36,51 EUR/MWh. Čia kaina svyravo tarp 26,18 EUR/MWh ir 58,35 EUR/MWh.
„Lietuvoje ir Latvijoje kainą žemyn spūstelėjo 12 proc. išaugęs perdavimo galingumas jungtyse su Estija ir Baltarusija. Jis taip pat 12 proc. padidino elektros importą iš šių šalių“, – sakė K.Bagdonas.
Elektros linijos „Estlink“ veikė be trukdžių – 999 MW pajėgumu. Tačiau kainos mažėjimą Estijoje nulėmė 1 proc. kainos kritimas Suomijoje.
Dėl tos pačios priežasties elektros kainos Estijoje ir Suomijoje buvo visą laiką vienodos, bet ankstesnę savaitę jos skyrėsi vos 1 proc.
Tuo tarpu valandų skaičius, kai elektros kainos Lietuvoje ir Latvijoje bei Estijoje buvo vienodos, išaugo nuo 30 iki 37 proc.
Augęs importas mažino gamybą
Baltijos šalių elektrinių pagamintos elektros kiekis praėjusią savaitę mažėjo 9 procentiniais punktais iki 70 proc. Dėl to importuota ir daugiau elektros.
Lietuva, kaip įprasta, importavo daugiausiai – 74 proc. elektros. Šis skaičius, lyginant su ankstesne savaite, išaugo 9 proc. punktais. Tuo tarpu Latvijos importas nesikeitė ir siekė 29 proc., o Estija pagamino 20 proc. daugiau elektros nei suvartojo.
Kainą mažino ir nedidelis poreikis „Litgrid“ duomenimis. vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje sausio 19-25 dienomis buvo 41,14 euro už megavatvalandę (EUR/MWh).
Švelnesni žiemos orai Šiaurės Europoje ir pigesnės elektros iš Suomijos prieinamumas lėmė 6 proc. mažesnę kainą nei prieš savaitę Lietuvos ir Latvijos prekybos zonose bei mažiausią kainą, palyginti su atitinkamomis 2014 ar 2013 metų savaitėmis.
Be to, dėl didesnio elektros srauto iš Šiaurės šalių ir išaugusios Latvijos hidroelektrinių gamybos, mažėjo šiluminių elektrinių gamyba Baltijos šalyse.
Palyginti su praėjusia savaite, importas iš Šiaurės į Baltijos šalis augo pusantro karto, labiausiai dėl 100 MW (12 proc.) didesnio Estijos-Latvijos jungčių pralaidumo ir mažesnės vėjo elektros gamybos.
Beveik pusė importo prieaugio iš Šiaurės šalių pasiekė Lietuvos vartotojus, kita dalis liko Estijoje. Tarptautinių Latvijos–Estijos elektros jungčių pralaidumas sausio 19-25 dienomis vidutiniškai buvo išnaudojamas 92 proc., Lietuvos–Latvijos – 60 proc., Lietuvos–Baltarusijos – 19 proc.
