Kiekvienas Amerikos namų ūkis dėl mažų naftos kainų vidutiniškai sutaupys apie 750 JAV dolerių (663 eurus) per metus. Tai paskelbė žurnalas „Time“.
Lietuvos komercinis bankas „Swedbank“ apskaičiavo, kad kiekvieno lietuvio išlaidos atpigusiems degalams per metus bus 143 eurais mažesnės nei anksčiau. Iš viso mūsų šalies vairuotojų kišenėse liks 236 milijonai eurų, arba maždaug procentas visų namų ūkio išlaidų.
Tačiau nafta – ne tik degalai. Kai kurioms valstybėms dabartinės naftos kainos prilygsta kone pražūčiai.
Lietuva neabejotinai priskiriama prie išlošusių šalių.
Vis dėlto yra ir trūkumų: trečdaliu sumažėjus degalų kainai, mūsų valstybė gali nesurinkti pridėtinės vertės mokesčio tiek, kiek planavo.
Tiesa, finansų ministras Rimantas Šadžius vylėsi, kad netektis atsvers didesnė paklausa, – vairuotojai dažniau užsuks į degalines, važiuos toliau, taigi išleis bent tą pačią sumą.
Atidės juodai dienai?
Bet finansų ekspertai nėra tuo įsitikinę. Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, blogėjant lūkesčiams sutaupytus eurus lietuviai atidės juodai dienai, o ne išleis.
Turtingose šalyse jau skaičiuojama, kiek gyventojai daugiau pirks drabužių, elektronikos prietaisų. „Goldman Sachs“ prognozuoja, kad žemos naftos kainos padidins JAV ūkio augimą puse procento. Juk atpigo ir dujos, kartu ir šildymas.
Dalis Lietuvos gyventojų šią žiemą taip pat mažiau moka už šildymą. Tik vargu ar sutaupytus pinigus išleis parduotuvėse.
JAV atpigus naftai kuriama ir daugiau naujų darbo vietų. Lietuvoje – atvirkščiai. Dirbančių žmonių skaičius pernai mūsų šalyje padidėjo 20 tūkstančių, o šįmet galima tikėtis tik apie 3 tūkstančius naujų darbo vietų.
Venesueloje – suirutė
Bet kurios suirutės metu vieni ką nors išlošia, kiti lieka prie suskilusios geldos. JAV prekybininkai tik ir laukia išlaidauti nusiteikusių pirkėjų, o Venesueloje jau svarbiausia kaip nors pramisti.
Daugiau kaip 60 procentų išaugusi infliacija ir 65 procentais juodojoje rinkoje smukusi valiutos vertė dolerio atžvilgiu. Valiutos rezervai sutirpo 30 proc., o prie parduotuvių – eilės pirkėjų, bandančių rasti bent paprasčiausių produktų. Tai Venesuelos kasdienybė.
„Nėra jokio maisto! Jei Hugo Chavezas būtų gyvas, to nebūtų atsitikę“, – „Time“ žurnalui guodėsi vietos gyventoja Antonia Rodriguez.
Iš tiesų, jei Venesuelos diktatorius būtų gyvas, jam grėstų širdies smūgis. Juk jo valdymo metais į šalį plūdo užsienio valiuta, nes naftos kainos laikėsi aukščiau nei dabar. Ši Pietų Amerikos valstybė net 96 proc. pajamų gauna už naftos eksportą.
Dabar H.Chavezo įpėdiniui Nicolasui Maduro tenka sukti galvą: Venesueala už naftos barelį praėjusią savaitę gavo po 39 JAV dolerius, o kad valstybė sudurtų galą su galu, reikia bent 100 dolerių už barelį.
Todėl gyventojai jau bruzda. Prieš N.Maduro režimą jau surengtas didžiausias mitingas per pastarąjį dešimtmetį. Šalies lyderio populiarumo lygis – ties grindjuoste. Jis dar laikosi tik dėl to, kad opozicija per silpna.
Užtat Venesuelos prezidentas dėl kritusių naftos kainų linkęs kaltinti Vakarus ir JAV, o dėl to kilusias bėdas vadina ekonominiu karu.
Pralaimėtojai – aiškūs
Į pralaimėtojų sąrašą pateko ir Irakas, kovojantis su „Islamo valstybe“. Karas kainuoja brangiai, o valstybės pajamas lemia pinigai už juodąjį auksą. Jis atpigęs, tad radikaliai nusiteikusios grupuotės gali jaustis ramiau.
Iranui pigi nafta – irgi kliuvinys: šalis nori atsikratyti Vakarų paskelbtų sankcijų apynasrio, tačiau tam reikia atsisakyti branduolinių ambicijų. Sumenkusios pajamos iš naftos kaip tik ir gali paskubinti Teheraną apsispręsti.
Ką ir kalbėti apie Rusiją: Kremlius dar turėjo vilčių, kad šiemet ekonomikos augimas stabtelės ties nulio padala.
Tačiau prognozės rusus liūdina – dėl sankcijų ir atpigusios naftos šalies ekonomika šiais metais susitrauks mažiausiai 3 procentais.
Išloš įvairiais būdais
Vis dėlto laimėtojų sąrašas gerokai ilgesnis. Saudo Arabija – turtinga valstybė, ji irgi nukentės dėl mažų kainų, bet jos konkurentai dar labiau susilpnės.
Indijai pigesnė nafta leis sumažinti subsidijas degalams, kurios kasmet siekia 10,5 milijardo JAV dolerių. Dešimtis milijardų dolerių sutaupys ir kinai.
JAV laikomos vienomis iš tų šalių, kurios ir sukėlė naftos kainos nuopuolį.
Skalūnų naftos ir dujų revoliucija šioje valstybėje paveikė viso pasaulio rinką. O pačiose JAV laukiama didesnio vartojimo.
Teksase nuotaikos slogios
Vis dėlto tikrai ne viskas gražu ir JAV. Ypač Teksase nuotaikos ne pačios geriausios.
Atpigus naftai ją išgaunančios kompanijos priverstos skaičiuoti kiekvieną dolerį.
Į skalūnų naftos gavybą investuoti milijonai, tačiau abejojama, ar tai greitai atsipirks.
Mat už išpumpuotą ir parduotą žaliavą mokama daug mažiau nei tada, kai buvo rengiami investicijų planai.
O gręžinių naftos turtingoje valstijoje tik daugėja. Rugsėjį jų buvo jau per 185 tūkst., nors dar 2006 metais – 151 tūkst.
Vien Teksase per dieną išgaunama 2 milijonai barelių naftos.
Bet čia įsikūrę verslininkai jau neslepia nusivylimo. „Kai kainos nukrinta žemiau 65 JAV dolerių už barelį, skalūnų naftos gavyba tampa nepelninga“, – „Times“ citavo ekonomikos konsultavimo kompanijos „Perryman Group“, veikiančios Teksase, analitiką Ray Perrymaną.
Todėl kompanijoms tenka rinktis – stabdyti gavybą, atleisti žmones arba mažiau investuoti.
O tai paveiks ir visą valstiją, nes naftininkai sukūrė daug darbo vietų maitinimo, apgyvendinimo versle. Atlyginimai čia didžiausi visoje šalyje.
Energetikos kompanijos tiesiog uždaryti gręžinių negali – į juos yra investavę rizikos kapitalo fondai, privatūs investuotojai. Nors gavyba nepelninga, grynųjų pinigų reikia čia ir dabar.
Pasiūla tebeauga
Ar galima prognozuoti, kaip keisis naftos kainos? Galima, bet nebūtinai tiksliai. Antai Tarptautinis valiutos fondas spėjo, kad nafta kasmet brangs 20 procentų vien dėl „Islamo valstybės“ kovotojų išpuolių. Jų vis gausėja, o kaina ritasi žemyn.
„Goldman Sachs“ 2008 metais numatė, kad nafta brangs iki 200 JAV dolerių už barelį. Dabar tie patys orakulai šįmet prognozuoja 50,4 JAV dolerio už barelį vidutinę kainą, kitąmet – 70 dolerių.
Mat naftos pasiūla vis dar auga. Net Irake, kuriame „Islamo valstybės“ kovotojai lieja įkaitų kraują, gavyba gruodį padidėjo iki rekordinių 4 milijonų barelių per dieną.
Girgždanti Rusija gavybą padidino iki posovietinių laikų rekordo – 10,67 mln. barelių per dieną.
Naftą eksportuojančių šalių kartelis OPEC taip pat nemažina apsukų, o JAV juolab neišleis iš rankų naftos eksportuotojo titulo.
