„Vienas iš tokių didesnių stimulų šiam projektui galėtų būti švedų sprendimas dėl savo atominių ateities. Jeigu švedai nueina vokiečių keliu, kai buvo nuspręsta atsisakyti atominės energetikos, tai tada mes matytume, kad Švedija galėtų tapti labai gera importo rinka. Tai labai svarbus bus ir švedų apsisprendimas dėl savo ateities“, – antradienį susitikime su Lietuvos pramonininkais teigė Rokas Masiulis.
Pasak jo, šiuo metu derybos dėl VAE tarp Baltijos valstybių vyksta per lėtai.
Estijos Ekonomikos ministerijos vicekancleris energetikos klausimais Ando Leppimanas sausio pabaigoje BNS sakė, kad šalies pozicija dėl VAE nepakito – kol kas investuoti į VAE nėra ekonomiškai protinga.
Premjeras Algirdas Butkevičius pernai gruodį Baltijos šalių premjerų susitikime Taline pažadėjo sustiprinti derybas su „Hitachi“ ir partneriais Latvijoje bei Estijoje dėl VAE statybos.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sausį Davose susitikusi su „Hitachi“ vadovu Hiroaki Nakaniši sakė, kad bendrovė tebenori dalyvauti projekte ir investuoti į kitus ekonomikos sektorius.
Energetikos viceministras Aleksandras Spruogis sausio pabaigoje BNS teigė, kad Baltijos šalys kol kas negali atsakyti, ar VAE projektas yra konkurencingas, tačiau tikino, kad partneriai domisi projektu.
Lietuva 2011 metų vasarą parinko „Hitachi“ strateginiu investuotoju į atominę elektrinę, bet po metų surengtame patariamajame referendume projektas nesulaukė paramos.
Pernai spalį sudarytoje Švedijos vyriausybėje pirmą kartą yra ir žaliųjų atstovai, kurie prieš rinkimus žadėjo išjungti atomines elektrines.
