„Galimybių studiją rengę specialistai buvo vieningi – deginti išdžiovintą dumblą yra geriausia išeitis“, – sakė „Šiaulių vandenų“ vadovas Jonas Matkevičius.
Šiauliečiai tikisi, kad Aplinkos ministerija užlopys spragą, neleidžiančią tokiems planams panaudoti ES paramą.
Kaupiasi kalnai dumblo
Prieš dešimtmetį Lietuvoje apsispręsta investuoti į dumblo tvarkymo programą. Joje numatyta, kad pūdant dumblą galima išgauti papildomos energijos.
Galima, tačiau niekas neišgauna: vandentvarkos įmonėse ėmė kauptis didžiuliai kaupai džiovinto dumblo.
Kai kurios bendrovės jį bandė naudoti kaip trąšą, tačiau krūvos nelabai sumažėjo.
„Šiaulių vandenims“ nepasisekė dar labiau – dėl nesąžiningos kai kurių odos pramonės įmonių veiklos į dumblą pateko didžiuliai kiekiai chromo.
Toks dumblas priskirtas pavojingoms atliekoms, kurių tręšimui naudoti išvis negalima.
Visi nori uždirbti
2012 metų rugsėjį dumblą džiovinti ir kaupti pradėję šiauliečiai iki šių metų pradžios aikštelėje jo sukaupė net 3,5 tūkst. tonų.
„Prieš pusantrų metų bandėme tartis su „Akmenės cementu“, bet jų naujosios cemento gamyklos statybos užsitęsė.
Švedų cemento gamykla pasiūlė utilizuoti dumblą, bet už toną paprašė 55 eurų. Be to, į šią kainą dar neįskaičiuotas transportavimas iki uosto ir krovos darbai“, – pasakojo J.Mackevičius.
Deginti džiovintą dumblą Lietuvoje kol kas pasiruošusi tik uostamiesčio įmonės „Fortum Klaipėda" termofikacinė elektrinė. Bet klaipėdiečiai už kurui tinkamą dumblą prašo ne tik pinigų, bet ir reikalauja supresuoti jį į briketus, o tai kainuotų papildomai.
Atsisakė skirti paramą
Lietuvoje dumblas yra laikomas atlieka. Tuo metu daugelyje Europos šalių jis prilygintas alternatyviam kurui. Jį vandentvarkos įmonės degina pačios, o šilumos perteklių parduoda energijos gamintojams.
Bendrovė „Šiaulių vandenys“ jau baigia rengti investicinį projektą: dumblo deginimo įrenginys, kuris įmonei gamintų ir šilumą, ir elektros energiją, kainuotų per 10 milijonų eurų. Jo pajėgumas – 5 tūkst. tonų dumblo per metus.
„Apskaičiavome, kad toks įrenginys pelno neduotų, bet save išlaikytų. Be to, išnyktų nesibaigiantys rūpesčiai dėl dumblo saugojimo“, – pasakojo įmonės vadovas.
Šiauliečiai tikėjosi, kad bus leista pasinaudoti ES fondų parama, bet šių metų pradžioje gautas atsakymas iš Aplinkos ministerijos sužlugdė viltis.
Pranešta, kad finansuoti šio projekto iš 2014–2020 m. programos lėšų negalima, todėl pasiūlyta ieškoti kitų šaltinių.
„Tačiau pernai Europos Komisija patvirtino investicijų programą, kurioje greta kitų remiamų Lietuvos vandentvarkos projektų buvo numatytas ir nuotekų dumblo apdorojimo priemonių finansavimas“, – stebėjosi A.Matkevičius.
Liko vienas žingsnis
Bronius Miežutavičius
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas
„Mes Lietuvoje įgyvendinome dumblo perdirbimo programą ir pagerinome ekologinę būklę visoje šalyje. Lieka žengti paskutinį žingsnį – patiems pradėti deginti dumblą, bet kažkodėl jis laikomas atliekomis.
Jei tai pasikeistų, manau, laimėtume visi – vandentvarkos įmonės neturėtų papildomų sąnaudų, o vartotojams nereikėtų mokėti daugiau.“
