Vėjo elektrines pasienyje su Rusija statantys verslininkai sutrikę: ar jau investuoti milijonai nebus paleisti vėjais?
Tokių abejonių kilo paviešinus žemėlapį, kuriame nurodytos kariuomenės vado generolo leitenanto Vytauto Jono Žuko įsakymu patvirtintos teritorijos, kur ribojami vėjo elektrinių projektavimo bei statybos darbai.
Verslininkai apsidžiaugė, kad pagaliau toks žemėlapis tapo viešas ir nebereikės spėlioti, kur jų planai gali susikirsti su kariškių. Kita vertus, nuogąstaujama, kad vėjo energetikai tinkamiausios teritorijos šalies pajūryje jiems taps uždaros.
Kariškiai atkerta nenorintys pabloginti sąlygų verslui, bet privalantys garantuoti šalies saugumą. Tuo metu politikai žada aiškintis, ar kariškiai nesavavaliauja vis labiau plėsdami draudžiamas teritorijas.
Susitarimas negalioja?
Kariuomenės vado įsakymu vėjo jėgaines Lietuvoje uždrausta statyti 30 kilometrų aplink kariškių valdomus radiolokatorius, kuriais stebima šalies oro erdvė.
Vienas tokių objektų yra Šilutės rajone. Nepaisant taikomų apribojimų, jėgainės šiame rajone kyla. Mat prieš kelerius metus buvo susitarta, kad verslininkai elektrines gali statyti, jei apmoka papildomų techninių priemonių, kurios visiškai arba iš dalies pašalintų jų sukeliamus trukdžius, diegimą. Kitaip tariant, finansuotų papildomo radaro įrengimą.
Dėl to buvo net pakeisti įstatymai, o su verslininkais sudaryti susitarimai dėl daugiau kaip 3,4 mln. eurų kompensavimo.
Dalį šios sumos, už kurią kariuomenė turi nupirkti papildomų radarų, verslininkai jau yra sumokėję ir vylėsi toliau galėsią čia plėtoti vėjo energetiką.
Bet dar nespėję radarų nupirkti kariškiai įžvelgė naujų kliūčių.
„Tais atvejais, kai nustatoma, kad net ir papildomos įrangos diegimas neleis pašalinti neigiamų pasekmių, tose vietose vėjo jėgainių plėtra yra ribojama“, – savo interneto paskyroje paskelbė V.J.Žukas.
Anot kariuomenės vado, plėtojant alternatyviąją energetiką, reikia atsižvelgti į šios verslo srities specifiką ir poveikį nacionaliniam saugumui: „Vėjo jėgainių parkai turėtų būti statomi ten, kur darytų minimalų neigiamą poveikį oro erdvės stebėjimui radiolokacinėmis priemonėmis, pasienio zonos stebėjimui ir aviacijos funkcijų vykdymui.“
Vėjininkus prislėgė nežinia
Vėjo elektrinių asociacijos tarybos pirmininkas Linas Sabaliauskas svarstė, jog iš kariuomenės vado pareiškimų galima suprasti, kad anksčiau pasiektas susitarimas dėl kompensacinių mechanizmų lyg ir nebegalioja, nors ir nėra panaikintas: „Blogiausia, kad į planavimą investuojamos didelės lėšos, o aiškumo vis mažiau. Dabar nežinia, ar įdiegiamų techninių sprendimų pakaks vėjo parkams plėsti, ar vis dėlto ne. Tai turi būti pasakyta kuo greičiau.
Jeigu paaiškės, kad kariškių netenkina net papildomos priemonės, verslininkai tikriausiai galvos, ką daryti toliau ir kaip ginti savo interesus. Bet reikia labai aiškaus kariuomenės atstovo atsakymo.“
L.Sabaliauskas kritikavo kariškius, kad jie per vėlai paskelbė žemėlapį su numatomais apribojimais taip klaidindami į vėjo jėgainių plėtrą investuojančius verslininkus.
„Kariškiai, aišku, niekur neskuba. Jie nori, kad būtų pastatytos vėjo jėgainės, įrengti papildomi radarai, įsitikinti, kaip ta įranga veikia, ir tik tada spręsti, ar leisti verslininkams toliau plėsti vėjo parką.
Bet ar mes Europoje pirmieji įrengiame tokius papildomus radarus? Ar ministerijos pareigūnai visiškai nebendrauja su kitomis NATO valstybėmis ir negalėjo sužinoti, kaip radarai veikia tose šalyse? Juk svetur tos problemos buvo kažkaip išspręstos“, – kalbėjo Vėjo elektrinių asociacijos tarybos vadovas.
Nenori ieškoti kitų kelių
„Matyt, nežinodami, kaip veiks tie papildomai statomi radarai, kariškiai nusprendė verčiau apsidrausti ir pribraižė papildomų apribojimų.
Dabar jie keletą metų lauks norėdami pamatyti poveikį. Jiems tai kas? Bet verslas juk negali taip ilgai laukti“, – priblokštas kalbėjo verslininkas Tadas Navickas.
Jis vadovauja bendrovei „4 Energia“, kuri į Šilutės rajone statomą vėjo jėgainių parką investavo beveik 110 mln. eurų. Jau pastatyta 23 iš 24 elektrinių, planuota jų skaičių dar didinti bene dvigubai.
„Mes nesakome, kad šalies saugumas nėra svarbu, ir esame pasirengę sumokėti už papildomas priemones, bet negalima eiti vien draudimų keliu“, – kalbėjo verslininkas, kurį gąsdina neapibrėžtumas, juolab kad vien už planus plėtoti šią energetiką jau pakloti milijonai.
T.Navicko įsitikinimu, sparčiai tobulėjant technologijoms, ko gero, įmanoma padaryti taip, kad jokie malūnai netrukdytų radarams: „Bet matyti kariuomenės nenoras spręsti tas problemas. Kita vertus, gerai, kad tas žemėlapis bent jau atsirado ir nebereikės klaidžioti tamsoje, jau bus galima diskutuoti.“
Ministrai problemų nemato
Tačiau krašto apsaugos ministras Juozas Olekas priekaištų kariuomenės vadui neturi. Politikas pripažino, kad energetikai dėl kariuomenės poreikių patirs šiek tiek apribojimų, bet tai esą neišvengiama.
„Mes turime saugoti oro erdvę ir kariuomenės vadas tokį sprendimą priėmė išanalizavęs kitų šalių patirtį, ypač tų, kurios turi NATO išorės sienas“, – dėstė J.Olekas. Jis priminė, kad radarai nedengia daugiau kaip pusės Lietuvos teritorijos, todėl esą verslininkams yra pakankamai vietos plėtoti vėjo energetiką.
Savo planų kariuomenė nederino ne tik su radarų pašonėje vėjo jėgaines statančiais verslininkais, bet ir su Energetikos ministerija.
Tai patvirtinęs energetikos ministras Rokas Masiulis „Lietuvos rytui“ pripažino, jog tie apribojimai stabdo jėgainių plėtrą. Bet verslininkai žinojo, kad prieš statydami elektrinę turi gauti kariškių leidimą. Tai nėra naujas dalykas.“
Įžvelgia savivalę
Algimantas Salamakinas
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas
„Stebiuosi vėl tarp kariškių ir verslininkų kilusia priešprieša, kurią prieš keletą metų jau buvo pavykę pašalinti. Tada parlamentiniu lygiu buvo aiškiai susitarta, kur vėjo jėgainės negali atsirasti dėl kariškių radarų, o kur – dėl paukščių migracijos takų.
Nesuprantu, kodėl dabar staiga prireikė tuos susitarimus revizuoti, juolab kad atsinaujinančiąją energetiką plėtojantys verslininkai buvo įsipareigoję sumokėti už papildomas technines priemones, kurios pašalintų jėgainių keliamus trukdžius. Ar kariškiai kompensuos jų patirtus nuostolius?
Be to, planuojami pakeitimai turėtų būti paaiškinti ir Seimo komitetui.
Tegul įrodo, kad tikrai tiems radarams vėl kažkas trukdo.
Nemanau, kad reikėtų labai blaškytis. Vienam vadui tinka, kitam – ne. Tai panašu į savivalę.
Kažkodėl kitose šalyse vėjo jėgainės kariškiams nekliūva, tik pas mus.“
