Iškirstus miško plotus aptiko ukrainietis Arturas Kalmynovas, kuriam kelionės į apleistą Pripetę tapo hobiu. Apie savo radinį jis pranešė Ukrainos visuomeninei organizacijai „Stop korupcijai“. Jų išvada gąsdinanti – užkulisiniai sandoriai Černobylio zonoje klesti, o turinčios jas prižiūrėti organizacijos užsimerkė prieš nelegalų radioaktyvaus miško kirtimą.
Radioaktyvios malkos – ir Europoje
„Černobylio zona“ – tai 30 km spinduliu aplink Černobylio AE esanti spygliuota viela aptverta teritorija, iš kurios dėl taršos buvo evakuoti gyventojai. Įėjimas į šią zoną griežtai kontroliuojamas, tačiau panašu, kad čia prasmunka ne tik smalsūs turistai. Daugybė sveikų pušų yra iškertama ir išvežama į Ukrainą bei Rumuniją, iš kur pasiekia Europą.
„Iš pradžių manėme, kad tai pavieniai atvejai, tačiau pradėję tyrimą supratome, kad tai milžiniška ir sisteminė problema“, – kalbėjo „Stop korupcijai“ teisininkas Vadimas Vnukovas. Jis taip pat teigė, kad nors mediena iš Černobylio nešviečia žaliai, ji gali kelti grėsmę bet kurio žmogaus, gyvenančio iš tokio medžio pastatytame name, gyvybei.
Mokslininkai teigia, kad šiuo metu vidutinis radiacijos lygis Černobylio zonoje yra maždaug ketvirtadaliu toks pats pavojingas, koks buvo užfiksuotas iškart po elektrinės avarijos.
Siekia įteisinti miškų kirtimą
Pokalbyje su savo vadovais Kijeve Vitalis Petrukas, atsakingas už Černobylio zonos kontrolę, teigė, kad nuo rugsėjo, kai jis pradėjo dirbti, jokio neteisėto medžių kirtimo nebuvo. Bet nuo Maidano Ukrainoje pradžios, pasikeitė jau penki Černobylio zonos apsaugos vadovai.
Nuo 2004 m., jei malkos pereina radiologinę kontrolę, yra leidžiama parduoti zonoje iškirstas pušis. V.Petrukas nuolat pasisako už komercinę veiklą Černobylio zonoje.
Jis teigia, kad šalies gėdą galima paversti pranašumu ir pristatė „Pokyčių zonos“ idėją – projektą, siūlantį kirsti medžius aplink Černobylį, o medieną naudoti garo jėgainei, kuri sumažintų Ukrainos priklausomybę nuo rusiškų dujų.
Nepaisant to, postapokaliptinio miško kirtimas gali sukelti daugybę sveikatos problemų. Medžiai, kaip ir samanos, iš dirvos sugeria radiaciją, o kertant medžius į dirvožemį patenka radioaktyvios dulkės, skatinančios eroziją.
„Per vyriausybės pasikeitimus niekas nekreipė dėmesio į tai, kas čia vyksta ir žmonės suskubo užsidirbti. Visi tai žino. Tiesiog reikiami žmonės gauna reikiamų pinigų“, – kalbėjo iškirstus miško plotus atradęs A.Kalmynovas.
Parengė Gintarė Valentinaitienė
