Savo ruožtu „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas pažymi, kad kol kas pačioje naftos rinkoje nematyti ženklų, kad artimiausiu metu kainos galėtų gerokai šoktelti.
Neriboja skalūnų gavybos
Naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasisako už neribojamą naftos ir skalūnų gavybą. Šalis šiuos produktus jau gali laisvai eksportuoti, ir tai yra viena priežasčių, dėl kurių naftos kaina bent jau neturėtų augti.
OPEC (naftą eksportuojančių šalių organizacija) šalys vienu pagrindinių savo tikslų laiko mėginimą didele gavyba ir žemomis naftos kainomis užgniaužti amerikietiškąją skalūnų revoliuciją.
Nepaisant to, prognozuojamas naftos kainos augimas. Praėjusią savaitę vykusioje „Swedbank“ ekonomikos apžvalgoje banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozavo žemiau 60 JAV dolerių už barelį nesieksiančią naftos kainą 2017-aisiais.
Bankas prognozuoja, kad 2018-aisiais kaina neturėtų būti žemesnė nei 70 JAV dolerių už barelį.
„Danske bank“ prognozės šiek tiek nuosaikesnės. Pasak R. Grajausko, naftos kaina kitais metais turėtų būti maždaug 55 JAV doleriai už barelį.
OPEC kol kas negali kelti naftos kainos
Anot M. Dubnikovo, OPEC šalys yra suinteresuotos parduoti daug naftos už kuo didesnę kainą, tačiau, padidinus kainą, vis daugiau naftos tiektų JAV, ir tai imtų jos kainos augimą stabdyti.
„Panašu, kad šiandieninė naftos kainos situacija OPEC daugiau ar mažiau tenkina. Naftos kainai sustojus ties 50 JAV dolerių už barelį atžyma, dauguma OPEC šalių bent jau nesusiduria su ypač didelėmis problemomis savo biudžetuose. Jiems net nemažinant gavybos, kaina išlieka stabili arba šiek tiek auga, tad situacija išlieka komfortiška.
Gali būti, kad OPEC netgi vengs kažkokio papildomo susitarimo, nes, pakėlus kainą, jiems patiems gali padidėti konkurencija. Ko gero, OPEC tenkinsis tokia naftos kaina, kokia yra šiandieną“, – kalba M. Dubnikovas.
Savo ruožtu ekonomistas R.Grajauskas teigia, kad, nors per paskutinį OPEC susitikimą lyg ir buvo matyti ženklų, jog susitarimas dėl naftos gavybos ribojimo yra įmanomas, gavybos įšaldymas išliktų labai aukštame lygyje.
„Tai – rekordiniai naftos gavybos kiekiai, todėl ypatingo poveikio naftos kainai nelabai padarė ir negali padaryti. Aš manau, kad naftos kainai, ypač Saudo Arabijos pastangomis, nebus leidžiama judėti į viršūnes, nes bus vengiama leisti atsigauti skalūnų sektoriui.
Jei naftos kaina pajudėtų arti 60 dolerių, skalūnų sektorius taptų pelningas, apsimokėtų jį vėl eksploatuoti. Tai yra pagrindinis dalykas, kuris neleidžia OPEC susitarti. Rusijos spaudimas taip pat yra, bet rusai savo rankose nelabai turi svertų“, – sako R. Grajauskas.
Naftos kainos augimo tikimybė – Amerikoje
Pasak M. Dubnikovo, naftos kainai didelės įtakos turi dvi jėgos. Tai, kad JAV gali nemažinti apsisukimų naftos gavyboje bei prieštaravimai OPEC, šios organizacijos šalių negebėjimas ryžtingai susitarti dėl naftos gavybos sumažinimo.
„Dėl to rinkoje naftos yra ne tik kad pakankamai, bet netgi perteklius, o tai turėtų lemti naftos pigimą. Tendencija ypač matyti po D. Trumpo išrinkimo JAV prezidentu – kaina krito iš 50 dolerių atžymos iki beveik 44, bet vėliau ji stabilizavosi ir pradėjo augti.
Paskutines dvi prekybos sesijas augo 1–2 proc. greičiu.
Tačiau egzistuoja tam tikrų prieštaravimų. Viena vertus, nafta neturėtų brangti, nes jos yra pakankamai ir visi yra nusiteikę ją išgauti.
Kita vertus, po D. Trumpo išrinkimo matoma įdomi tendencija – investuotojai suvokė, kad jo kalbos yra nukreiptos į ir taip jau įsisiūbavusios ir kaistančios JAV ekonomikos skatinimą“, – kalba M. Dubnikovas.
Pasak jo, būtent stiprėjanti JAV ekonomika, didėjančios palūkanos gali būti veiksnys, lemsiantis naftos kainos augimą.
„Jei JAV ekonomika ir toliau stiprės, rodys didesnius augimo tempus, galima tikėtis ir augančios infliacijos. Kai infliacija pradės augti, JAV centrinis bankas pradės siekti šaldyti JAV ekonomiką, kad vėl nebūtų išpūstas ekonominis burbulas. Ir čia gali būti užprogramuota tai, dėl ko brangsta nafta.
Jei bus didinamos bazinės palūkanų normos, JAV obligacijų pajamingumai didės (o tai jau kurį laiką vyksta), valstybių obligacijų turintys žmonės ims patirti nuostolių, todėl pradės pardavinėti tokias obligacijas.
Dėl to rinkoje atsiradusius pinigus reikės kažkur nukreipti, ir labiausiai tikėtina, kad jie bus investuojami į per pastarąsias savaites brangusias akcijas bei naftą kaip investicinį objektą“, – aiškina pašnekovas.
Taigi, pasak M. Dubnikovo, kainas turėtų spausti nusiteikimas naftą išgauti ir didinti apsisukimus, tačiau investuotojai, kurie atpalaiduoja dideles lėšas iš obligacijų, ją tiesiog supirkinėja investiciniais ir spekuliaciniais tikslais, o tai kelia jos kainą.
Pasak pašnekovo, jei JAV gruodžio mėnesį didins palūkanas, ko gero, pamatysime dar didesnį pinigų pajudėjimą iš fiksuoto pajamingumo į rizikingesnes turto klases (investicijos į akcijas, žaliavas – LRT.lt).
Augimo potencialas gali subliūkšti
Jei D.Trumpo politika, didelės kalbos apie ekonominio augimo skatinimą JAV nepasiteisins, proveržio naftos kainos augime taip pat būtų sunku tikėtis.
Vokietijos, Prancūzijos rinkimai – faktoriai, kurie rizikingesnes turto klases, taip pat ir naftą, gali stumtelti žemyn, vardija M. Dubnikovas.
Kinijos bei viso pasaulio ekonomikos augimas taip pat bus svarbus veiksnys, lemiantis naftos kainą, sako R. Grajauskas.
„Pasiūlos pusė yra labai svarbi, bet pastaruoju metu naftos kainos svyravimas didžiąja dalimi priklausė nuo paklausos, ypač Kinijoje. Jei prognozuojame, kad pasaulio, Kinijos ekonomika atsigauna ir auga greičiau, tada taip, naftos kaina turi augti.
Tačiau mes žinome, kokioje situacijoje yra pasaulio ekonomika.
Nelabai tikiu oficialiais Kinijos augimo skaičiais: importo augimo skaičiai labai koreliuoja su BVP augimu, ir čia stebimas labai smarkus sulėtėjimas. Yra labai daug neužtikrintumo, tad naftos kainos šuolio prognozuoti nebūčiau linkęs. Turime pirmiausia pamatyti daug stabilesnį pasaulio ekonomikos augimą, kad galėtume kalbėti apie greitesnį naftos kainos augimą“, – sako R. Grajauskas.
