„2016-ieji buvo sėkmingi metai ir mums, ir Lietuvos vartotojams. Elektros kainos regione toliau krito, tą pajuto ir didžioji dalis privačių ir juridinių vartotojų Lietuvoje, o ypač – tie klientai, kurie elektrą rinkosi pirkti pagal su biržos kainomis susietą tarifą. Tokių mūsų portfelyje – beveik 50 procentų. Apskritai, Lietuvos verslas vis dažniau linkęs pirkti elektrą pagal biržoje esančias kainas, tad būdami šioje srityje itin konkurencingi tikimės tolimesnio augimo Lietuvoje 2017 m.“, – teigia nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ generalinis direktorius Janis Bethers.
Pasak jo, pernai didelę paklausą turėjo ir „Enefit“ siūloma sertifikuota žalioji elektros energija. Ją renkasi jau apie 18,5 proc. bendrovės klientų.
„Enefit“ skaičiuoja, kad nors bendrovės parduotos elektros energijos apimtys pernai išaugo 16 proc., dėl mažėjusių elektros kainų apyvarta ūgtelėjo mažiau – 3 proc. ir pasiekė 23 mln. eurų. Iš bendrovės gauto 2,2 mln. Eur pelno, 0,75 mln. Eur sudarė veiklos pelnas, likę 1,45 mln. Eur – finansinės veiklos pelnas (išvestinių finansinių priemonių perkainojimo pelnas).
Sėkmingi 2016-ieji buvo ir „Enefit“ motininei bendrovei „Eesti Energia“. Palyginus 2015 ir 2016 m. bendrovės elektros gamybos apimtys ūgtelėjo penktadaliu – nuo 7689 GWh iki 9071 GWh. Nors dėl mažesnių elektros kainų įmonės apyvarta sumažėjo nuo 777 mln. Eur iki 742 mln. Eur, pelnas išaugo net 322 proc. ir buvo rekordinis – net 171 mln. eurų. Tą lėmė itin sėkminga veikla antrąjį 2016 m. pusmetį, kada jėgainės dirbo pilnu pajėgumu, bei sėkmingi strateginiai sprendimai, kuriais siekiama didinti bendrovės konkurencingumą, veiklos efektyvumą ir inovacijų taikymą.
Turi ambicijų dujų rinkoje
Kalbėdamas apie 2017 m. planus „Enefit“ vadovas buvo optimistiškas. „Praėjusių metų pabaigoje sutartis pasirašėme ir nuo šių metų pradžios elektrą tiekiame dar maždaug 10 proc. daugiau klientų. Mūsų pagrindiniai sėkmės faktoriai – patikimas elektros tiekimas, konkurencingumas, ypač perkant elektrą su birža susieta kaina ir turimas plačiausias elektros produktų pasirinkimas. Be to, nuo pat pradžių esame pripažįstami tiksliausiu elektros balansavimo paslaugų teikėju, tad savo krepšelyje pritraukiame šios paslaugos klientus. Manau, kad turime labai tvirtą pagrindą toliau sėkmingai augti Lietuvos rinkoje“, – įsitikinęs J. Bethers.
„Enefit“ plėtros vadovė Edita Brazytė atskleidžia, kad optimistiškai bendrovė žvelgia ir į galimybę pradėti Lietuvos verslui tiekti ne tik elektrą, bet ir dujas. „Dėl „Gazprom“ kompensacijų kol kas Lietuvoje dujų rinka yra konsoliduota vienose rankose, tačiau matyti ženklų, kad 2017 m. antroje pusėje kompensacijos baigsis ir dujų rinka turėtų tapti aktyvesnė. Neatmetame galimybės joje dalyvauti. Juolab, kad „Eesti Energia“ šioje srityje jau turi patirties – bendrovė Estijoje tiekia dujas ir namų ūkiams, ir verslui bei užima apie 23 proc. dujų rinkos“, – teigia E. Brazytė.
Plėtrą „Enefit“ planuoja ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu – įmonė pirmoji iš Baltijos šalių energetikos bendrovių žengia į Lenkijos elektros ir dujų mažmeninės prekybos rinkas. „Lenkijoje tikimės sėkmingai panaudoti per 10 metų Lietuvoje ir Latvijoje sukauptą prekybos mažmeninėse rinkose patirtį. Be to, ši kaimynė Vakaruose patraukli savo rinkos dydžiu – šalis suvartoja 6 kartus daugiau elektros ir 4 kartus dujų nei visos Baltijos šalys kartu sudėjus, – aiškina J. Bethers. – Neatsisakome ambicijų ateityje žengti ir į kitas šalis, nes mūsų tikslas – tapti patikimu energijos tiekimo partneriu Baltijos jūros regione.“
2017-2018 m. elektros kainos gali didėti
Komentuodami elektros kainų tendencijas ir lūkesčius, „Enefit“ atstovai pastebi, kad kelerius metus Lietuvoje fiksuotas elektros kainų mažėjimas sustojo, o ženklų, kad kainos galėtų toliau kristi 2017-2018 m. laikotarpiu – trūksta. Priešingai – tendencijos Skandinavijoje ir kitose šalyse rodo galimą kainų kilimo riziką.
„Dėl šiltos ir ganėtinai sausos žiemos Skandinavijos hidroelektrinių rezervuaruose esantis vandens lygis yra maždaug 10 TWh mažesnis nei įprastai tokiu metu. Prognozuojama, kad dėl to elektros kaina Skandinavijoje gali kilti apie 3-5 proc., tai paveiktų ir kainas Lietuvoje. Kita kainų kilimo grėsmė – galimai vyksiantys „NordBalt“ jungties movų keitimo darbai – per pastaruosius metus jau ne sykį matėme, kai sutrikus jungčiai su Švedija, kainos Lietuvos biržoje kai kuriomis valandomis gali ūgtelėti ir 500 proc., iki 200 Eur/MWh“, – aiškino J. Bethers.
„Enefit“ vadovas taip pat pastebi, kad dar viena kainų kilimo rizika – brangstantis iškastinis kuras. Pastaraisiais mėnesiais po OPEC susitarimų mažinti naftos gavybą, naftos kainos kyla, atitinkamai brangsta ir elektros energijos gamyboje naudojamos dujos. Tai, kad dujos 2017 m. bus brangesnės Lietuvai bei Latvijai yra svarbu, nes Baltijos šalyse veikiančios dujų jėgainės daro didelę įtaką elektros kainų riboms regione.
Galiausiai, tarptautinėje rinkoje fiksuojamas ir anglies išteklių gavybos bei naudojimo elektros generavimui mažėjimas, kas taip pat daro neigiamos įtakos elektros kainoms įvairiose Europos ir pasaulio regionuose.
„Tiesa, Lietuvoje šis faktorius turi mažesnį efektą – didesnę įtaką kainoms vis tik daro kritulių kiekis regione. Jeigu vasara ar 2017-2018 m. žiema Skandinavijoje bus drėgna ir atstatys vandens lygį hidrorezervuaruose, kainos galėtų išlikti panašiame lygyje net ir artimiausius dvejus metus. Be to, ilgalaikėje perspektyvoje laukia gerų regioninių žinių – 2019 m. Suomijoje bus pradėtas eksploatuoti naujas Olkiluoto atominės jėgainės blokas, o papildoma pasiūla visuomet teigiamai paveikia kainas. Galiausiai 2020 m. tarp Estijos ir Latvijos pradės veikti dar viena elektros jungtis, kuri išspręs pralaidumo problemas ir nuims didelę dalį įtampos elektros kainoms Lietuvoje ir Latvijoje, jos taps dar konkurencingesnės“, – tvirtina „Enefit“ vadovas.
