Antstoliai jau gavo Konkurencijos tarybos nutarimą dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo, BNS pranešė tarybos atstovė.
„Konkurencijos taryba tik pateikia antstoliui reikalingus dokumentus, tačiau jokių kitų veiksmų neatlieka. Baudos išieškojimo trukmė ir galimybės priklauso nuo kiekvienos individualios situacijos, kurią įvertina antstolis, surinkęs informaciją apie konkrečią bendrovę ir jos turimą turtą“, – teigiama Konkurencijos tarybos komentare BNS.
Tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas anksčiau BNS teigė, kad įvykdyti galutinį teismo sprendimą ir sumokėti baudą „Gazprom“ turėjo iki kovo 22 dienos. Tačiau jau daugiau nei dvejus metus skaičiuojamos 6 proc. metų palūkanos, nes tarybos skirtą baudą jis turėjo sumokėti iki 2014 metų rugsėjo 10 dienos.
Baudą išieškoti patikėta antstolės Irenos Beliačic kontorai – antstolė BNS teigė dar negavusi Konkurencijos tarybos nutarimo, todėl kol kas negalinti komentuoti proceso eigos.
Didžiausią Lietuvos istorijoje – 35,651 mln. eurų – baudą Konkurencijos taryba „Gazprom“ skyrė 2014 metų spalį. Pernai gruodžio 22 dieną LVAT galutinai patvirtinto tarybos sprendimą.
Konkurencijos taryba 2014 metų birželį pripažino, kad „Gazprom“, atsisakydamas derėtis su LEG dėl dujų mainų sutarties 2013-2015 metais, užkirto kelią įmonei pasirašyti sutartį su kita dujų tiekimo įmone ir taip pažeidė 2004 metais tarybos leidimo Rusijos koncernui įsigyti 34 proc. tuometinių „Lietuvos dujų“ akcijų sąlygas.
Taryba tuomet leido „Gazprom“ įsigyti „Lietuvos dujų“ akcijų paketą su sąlyga, kad jis nesudarys kliūčių Lietuvos pirkėjams įsigyti dujų iš kitų tiekėjų. „Lietuvos dujos“ tuomet užėmė dominuojančią padėtį rinkoje, jos dujų tinklai nebuvo sujungti su ES tinklais, o „Gazprom“ buvo vienintelis galimas dujų tiekėjas į Lietuvą – kito alternatyvaus tiekėjo nebuvo.
2012 metų pradžioje „Lietuvos energija“ (dabar – LEG) surado galimybę įsigyti dujų palankesnėmis sąlygomis Vakarų Europoje ir kreipėsi į „GazpromExport“, prašydama suteikti galimybę sudaryti dujų mainus. Įgyvendinus sandorį, dalis dujų, kurias „Gazprom Export“ tiekė į Lenkiją per Baltarusiją, būtų nukreiptos „Lietuvos energijai“, tuo tarpu atsiradęs „Gazprom“ dujų trūkumas Lenkijoje būtų padengtas iš „Lietuvos energijos“ įsigyto dujų kiekio, kuris būtų perleistas Rusijos dujų bendrovei.
Tuomet skelbta, jog toks sandoris leistų sumažinti bendrovės įsigyjamų dujų kaštus, o tai pakoreguotų ir elektros kainas vartotojams. „Lietuvos energija“ siūlė, jog bendrovė Europos šalyse įsigytas dujas galėtų apkeisti į „GazpromExport“ Lietuvai tiekiamas dujas.
