2002 metų pradžioje sostinės valdžia nusprendė penkiolikai metų šilumos ūkį išnuomoti Prancūzijos kompanijai „Dalkia“, kuri 2015 metais buvo pervadinta pagrindinės bendrovės vardu – „Veolia“.
Prancūzų valdoma „Vilniaus energija“ Lietuvoje glaudžiai bendradarbiavo su koncernu „Icor“ (buvusiu „Rubicon“). Įmonė ne sykį sulaukė įvairių institucijų dėmesio ir sankcijų. Jai skirtos baudos skaičiuojamos milijonais eurų.
Savo ruožtu praėjusiais metais „Veolia“ Lietuvą apskundė Vašingtone įsikūrusiam Tarptautiniam investicinių ginčų arbitražui. Mūsų šalį prancūzai kaltina investuotojų persekiojimu ir reikalauja priteisti 100 milijonų eurų žalos.
Tiesa, kaip užsiminė „Veolia“ viceprezidentė Malika Ghendouri, kompanija nuoskaudų mūsų šaliai nejaučia, nes verslas yra verslas, o pasitaikius tinkamai progai, kai visi ginčai bus išspręsti ir atslūgs emocijos, mielai vėl grįžtų į Vilnių.
– Kodėl prieš penkiolika metų investicijoms pasirinkote Lietuvą? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo M.Ghendouri.
– „Veolia“ atstovai į Lietuvą pirmą kartą atvyko 1998 metais, o 2002-aisiais pasirašėme sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe.
Pasirinkome Lietuvą, nes tai buvo greitai Europos Sąjungos šalimi tapsianti valstybė.
Tuo metu dar nebuvome įsitvirtinę jokioje Baltijos šalyje.
Lietuva pasirodė puiki vieta pradėti plėtrą, ypač biokuro sektoriuje, nes tuo metu šalyje jis iš esmės nebuvo naudojamas.
– Ar po tiek laiko ir įvairių nesutarimų tebemanote, kad Lietuva yra palanki šalis plėtoti verslą?
– Lietuva yra puiki šalis verslui – tikėjome ir tikime ja.
Visuomet galėjome pasitikėti kvalifikuotais vietos specialistais. Jūsų energetikai yra puikūs, mūsų suburta komanda labai gerai vertinama tarptautiniu mastu.
Lietuvoje esame dirbę ir kitose srityse.
Sunkumų čia neturėjome, atsirasdavo įprastų mūsų verslui iššūkių, juos sprendėme. Tik laikui bėgant pajutome, kad tapome čia nemėgstami.
Dėl mums nežinomų priežasčių nuomonė mūsų atžvilgiu tapo priešiška.
Buvo nuspręsta, kad mes nebesame laukiami Lietuvoje.
Nepaisant to, mūsų požiūrio tai nekeičia – Lietuvą vis dar laikome gera šalimi verslui plėtoti.
„Veolia“ imperatoriaus Napoleono III dekretu įkurta dar 1853 metais, tuo metu vyko Paryžiaus rekonstrukcija.
Esame ilgaamžė kompanija, į savo verslą žiūrime kaip į ilgalaikę investiciją. Tai, su kuo susiduriame šiuo metu, yra tik trumpalaikis etapas.
– Bet vis dėlto ar dabar, jau turėdami patirties, investuotumėte mūsų šalyje dar kartą?
– Žinoma, kol sąlygos verslui bus tinkamos. Nepaisant to, kas vyksta dabar, mes atlikome puikų darbą ir juo didžiuojamės: pradėjome Lietuvoje biokuro revoliuciją, šilumos tinklai Vilniuje tapo vienais moderniausių Europoje.
Šiandien vyksta konfliktas, bet mūsų versle sutartys sudaromos 10, 20 ar net 50 metų.
Negali tikėtis, kad kasdien viskas bus puiku, visuomet atsiranda sunkumų. Mūsų darbas – kovoti su techniniais sunkumais. Tačiau kai jie būna paremti emocijomis, tuomet atsiranda problemų.
Juntame, kad dabar nėra geras metas mums, bet Lietuvos rinkos nepaliekame. Artimiausiais metais plėtros čia nesitikime, bet liekame kantrūs, nes laikas mūsų pusėje.
– Vis dėlto kokios buvo konfliktų virtinės, kuri galiausiai baigėsi kreipimusi į arbitražą Vašingtone, pagrindinės priežastys? Negi pati „Veolia“ nepadarė klaidų?
– Pagrindinė mūsų klaida buvo prastai suvokti už šilumos ūkį atsakingų institucijų lūkesčiai.
Susidūrėme su mums netikėta situacija, kad visuomenei naudinga „Veolia“ iniciatyva naudoti už gamtines dujas pigesnį biokurą, deja, kertasi su atsakingų valstybės institucijų valia.
Į tokią padėtį patekome patys to nesuvokdami.
Apmaudu, kad neturėjome galimybės susidariusios situacijos aptarti su pareigūnais, išgirsti ir išsiaiškinti jų lūkesčius, suderinti veiksmus ateičiai.
Nepaisant mūsų iniciatyvų ir daugybės bandymų, taip pat ir aukščiausiu valstybiniu lygiu, racionalios diskusijos su atsakingomis institucijomis mums nepavyko užmegzti.
Nesulaukėme jokios diskusijos apie tai, ką darome blogai.
Turėjome sutartį, sąžiningai vykdėme jos punktus, darbus atlikome tinkamai, mūsų veikla prisidėjo sukuriant apie 10 tūkstančių darbo vietų, todėl vis dar nesuvokiame, kokia yra reali viso priešiškumo priežastis. Galima spėlioti, bet nenorėčiau pradėti veltis į tai, ką pirmiausia vadinu politinėmis priežastimis.
Ir į arbitražą kreipėmės ne tam, kad ten viską ir aiškintumės su Lietuva. Kompanijos tikslas nėra bylinėtis su klientu, tai mums tikras košmaras.
Džiaugtumės radę kitokių būdų spręsti problemas.
Tačiau sprendimą kreiptis į teismą priėmėme kaip ženklą, kad reikia grįžti prie diskusijų.
– Iš Lietuvos reikalaujate ne taip ir mažai – 100 mln. eurų. Kokią stadiją pasiekęs jūsų skundas?
– Į arbitražą kreipėmės daugiau nei prieš metus, bet tai nėra trumpas procesas. Pirmųjų rezultatų tikimės sulaukti mažiau nei po metų. Mūsų oponentai, atrodo, jau suprato, apie ką ta byla.
Labai tikimės, kad mūsų pretenzijos yra teisingos, tačiau bet kokį kitą būdą viską išspręsti priimsime su džiaugsmu. Kreipėmės į teismą, nes tiesiog neturėjome kito pasirinkimo. Norime viską išspręsti taikiai – esame verslo žmonės, nesiremiame emocijomis ir neturime jokių nuoskaudų.
Esame atviri. Esame verslininkai, atvykome čia plėtoti savo veiklos, bet dabar konstruktyvūs procesai nevyksta. Todėl turime ginti savo poziciją ir tai darome, bet, deja, diskusijų nėra.
Dabar pagrindinė mūsų užduotis – turto perdavimas.
Norime, kad mums išėjus viskas ir toliau būtų tvarkoma gerai, taip pat siekiame pasirūpinti savo darbuotojais.
Nesame pratę nutraukti savo sutarčių, tai vyksta retai ir nėra malonu. Bet tai – dalis gyvenimo ir dalis verslo. Matome tai kaip naujos eros pradžią. Tikrai neatmetame galimybės grįžti į Vilnių, bet pirmiausia turime nutraukti tai, kas vyksta dabar. (LR)
Teks skolintis
Vilniaus šilumos ūkį iš Prancūzijos koncerno „Veolia“ perėmusi savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) praėjusią savaitę pranešė iš bankų ketinanti skolintis iki 80 mln. eurų.
„Pasibaigus nuomos sutarčiai mums prireiks lėšų kuro atsargoms įsigyti, aplinkosaugos mokesčiams. Reikės apyvartinių lėšų bei lėšų investicijoms ir darbo užmokesčiui. Didžioji dalis paskolos bus skirta savivaldybės ir kitų klientų skoloms išpirkti“, – agentūrai BNS sakė VŠT vadovas M.Burokas.
Anot jo, pagal nuomos sutartį savivaldybės ir fizinių bei juridinių asmenų skolas „Vilniaus energijai“ VŠT turi išpirkti iki birželio mėnesio.
VŠT skaičiavimais, šiuo metu savivaldybė ir kiti klientai „Vilniaus energijai“ skolingi 48,5 mln. eurų.
Bylų ir baudų – kaip iš gausybės rago
Iki šiol tebėra nebaigta nagrinėti byla, kurioje kaltinimai pateikti buvusiam „Vilniaus energijos“ valdybos pirmininkui Jeanui Sacreste‘ui ir kitiems jos vadovams. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba įtaria, kad, neteisėtai manipuliuojant dujų įsigijimo kainomis, „Vilniaus energijai“ ir „Litesko“ bei šilumos vartotojams buvo padaryta daugiau nei 2,9 mln. eurų žala, iš jų didžioji dalis – tuometei bendrovei „Dalkia“ (dabar – „Veolia“). Byloje kaltinimai taip pat pateikti „Icor“ akcininkams Andriui Janukoniui ir Linui Samuoliui.
Konkurencijos taryba 2015 metų gruodį „Icor“ valdomai biokuro tiekėjai „First Opportunity“ (buvusiai „Bionovus“) skyrė 3,529 mln. eurų baudą už tai, kad „Vilniaus energija“ biokurą pirko tik iš šios įmonės ir nepasinaudojo konkurencija bei galimybe šilumą tiekti pigiau. Anot tarybos, biokuras buvo pirktas 15 proc. brangiau nei rinkoje. „Vilniaus energijai“ tuomet buvo skirta 19,004 mln. eurų bauda.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) po 2016 metų rudenį atlikto patikrinimo nusprendė, kad „Vilniaus energija“ daugiau kaip 24 mln. eurų nepagrįstai įtraukė į šilumos kainą, todėl nuo pernykščio spalio sostinėje nustatyta nauja bazinė šilumos kaina.
Išankstiniais skaičiavimais, iki 2017 metų kovo 29 dienos vilniečiams turėjo būti sugrąžinta apie 6 mln. eurų permokėtos sumos. Dėl likusios permokos dalies grąžinimo sprendimą turės priimti Vilniaus miesto savivaldybė.
Taip pat VKEKK praėjusią savaitę už tai „Vilniaus energijai“ skyrė didžiausią – 1 proc. reguliuojamos veiklos metinių pajamų siekiančią baudą – 1,307 mln. eurų.
„Vilniaus energijos“ atstovas Nerijus Mikalajūnas teigė, kad įmonė skųs sprendimą teismui.
„Skųsime, nes tai bauda už nusižengimą, kurio nepadarėme. Mes taip pat skundėme tyrimo išvadas ir sprendimą, kad priskyrėme 24 mln. eurų nepagrįstų sąnaudų, nes tyrimas ir jo rezultatai yra sufabrikuoti“, – sakė N.Mikalajūnas.
Be „Veolia“ skundo Tarptautiniam investicinių ginčų arbitražui, Lietuva gali sulaukti ir dar vienos bylos. Koncerną „Icor“ valdanti Estijos bendrovė „Global Energy Consulting“ ketina bylinėtis su Lietuvos valstybe.
Finansų ministerija paprašė Vyriausybės suteikti jai įgaliojimus atstovauti Lietuvai šiame ginče.
Nutarimo projekte nurodoma, kad „Global Energy Consulting“ reiškia pretenzijas Vyriausybei, kuri neva pažeidė užsienio investuotojų teises. Agentūros BNS žiniomis, bendrovė taip pat priekaištauja dėl prokurorų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Konkurencijos tarybos ir kitų Lietuvos institucijų veiksmų. (BNS)
