21 proc. Tiek Lietuva pati pasigamina elektros energijos, nors jos poreikis yra didžiausias iš Baltijos šalių ir siekia 980 GWh. Baugūs skaičiai? Taip. Nes mūsų šalis yra didelė elektros pirkėja, o ne pardavėja.
Užtat estai apteko elektros energija, nes turi milžiniškus vėjo jėgainių parkus ir pasigamina jos gerokai daugiau, negu reikia.
Vertinant poreikį Lietuvai tenka elektros importuoti net keturis penktadalius. Latvija ir Estija jos pasigamina daugiau – atitinkamai 105 ir 112 proc., o ir poreikis jose menkesnis.
Menka vietos gamyba ir yra viena priežasčių, nulemiančių, kad lietuviai iš estų perka gana daug elektros energijos.
Estus maitina vėjas
Šiaurės kaimynams yra ko pavydėti, nes mums tenka importuoti kone keturis penktadalius to energijos kiekio, kuris yra suvartojamas.
Pavyzdžiui, vėjo jėgainės Lietuvoje prisuka 10 proc. visos mūsų šalyje pagaminamos elektros. O Estija turi savo Narvos vėjo elektrinių parką, gyvuojantį jau penkerius metus. Ir šių jėgainių pagaminama žalioji energija kiaurus metus maitina kone 35 tūkst. Estijos namų ūkių.
Dar vienas vėjo jėgainių parkas nuo 2012-ųjų veikia Paldiskyje, ir abu šie parkai, priklausantys „Eesti Energia“ antrinei bendrovei „Enefit“, vien atsinaujinančios energijos gamybą per metus padidino iki 133 GWh. O tai – šeštadalis viso Estijos energijos poreikio.
Be to, šiai įmonei priklauso didžiausias Baltijos šalyse vėjo jėgainių parkas Aulepoje.
Lietuva priversta pirkti
Paskutinės kovo savaitės duomenimis, Baltijos šalyse buvo pagaminta 96 proc. regionui reikalingos elektros energijos. Latvija buvo išlikusi gamybos lydere regione – joje pagaminta 45 proc. daugiau energijos, nei suvartojo šalies namų ūkiai.
Estijoje pagaminta 42 proc. daugiau elektros energijos, nei jos suvartota.
Lietuvoje pagaminta tik 19 proc. šaliai reikalingos produkcijos.
„Enefit“ Lietuvoje pernai pardavė 544,3 GWh elektros energijos – daugiau nei pusę metų poreikio.
Šios įmonės tiekiama elektra sudaro 6 proc. Lietuvoje sunaudojamos elektros.
Iš šios estiško kapitalo bendrovės elektrą perka įmonės „Neo Group“, „Statoil Fuel & Retail Lietuva“, „Thermo Fisher Scientific Baltics“, „Žemaitijos pienas“ bei kitos.
Kelios brangimo priežastys
Pirmąją balandžio savaitę biržinė elektros kaina Baltijos šalyse buvo maždaug ta pati – sukosi apie 30,7 euro už MWh. Vidutinė kaina yra maždaug 10 eurų didesnė.
„Enefit“ prognozuoja, kad elektros kainos mūsų šalyje 2017–2018 m. kils. Esą kelerius metus Lietuvoje fiksuotas elektros kainų mažėjimas sustojo, o ženklų, kad kainos galėtų toliau kristi 2017–2018 m. laikotarpiu, trūksta. Priešingai – tendencijos Skandinavijoje ir kitose šalyse rodo galimą kainų kilimo riziką.
„Praėjusi žiema buvo gana sausa, ir Skandinavijos hidroelektrinių rezervuaruose esantis vandens lygis yra mažesnis nei įprastai tokiu metu.
Prognozuojama, kad dėl to elektros kaina Skandinavijoje gali kilti apie 3–5 proc., dėl to pakils kainos ir Lietuvoje.
Kita priežastis – „NordBalt“ jungties movų keitimo darbai, jei tik jų bus imtasi.
Nes kaskart, sutrikus jungčiai su Švedija, elektros kainos Lietuvos biržoje ūgtelėdavo net penkis kartus – iki 200 eurų už MWh“, – aiškino „Enefit“ generalinis direktorius Janis Betheris.
Be to, brangsta ir iškastinis kuras. Naftos kainos kyla, atitinkamai brangsta ir elektros energijos gamyboje naudojamos dujos.
Vis dėlto, pasak „Enefit“ vadovo, jeigu ateinanti vasara arba kita žiema Skandinavijoje bus drėgna ir bus atkurtas vandens lygis rezervuaruose, kainos išliks maždaug tokios pat artimiausius dvejus metus.
Be to, 2019 metais Suomijoje bus pradėtas eksploatuoti naujas Olkiluoto atominės jėgainės blokas, o papildoma pasiūla visuomet teigiamai paveikia kainas.
Galiausiai 2020 metais tarp Estijos ir Latvijos pradės veikti dar viena elektros jungtis, kuri išspręs pralaidumo problemas. Ir kainos taps dar konkurencingesnės“, – tvirtino „Enefit“ vadovas.
Įsigyja biržos kaina
Maždaug pusė Estijos įmonės klientų Lietuvoje elektrą perka pagal su biržos kainomis susietą tarifą.
Pasak J.Betherio, pernai didelę paklausą turėjo šio nepriklausomo tiekėjo siūloma sertifikuota žalioji elektros energija. Ją jau renkasi kone penktadalis bendrovės klientų.
Pati „Enefit“ pagrindinei savo bendrovei „Eesti Energia“ pernai pagamino 9071 GWh elektros energijos – penktadaliu daugiau nei 2015-aisiais.
