Į nuosavą namą užmiestyje su šeima gyventi išsikėlęs šiaulietis piktinosi Lietuvos valdininkų apgaule: „Žmonės patikėjo jų kalbomis ir pažadais, kurie pasirodė esą tušti. Valdininkų kova su aplinkos tarša tėra skambūs žodžiai.“
Naujakurys sakė, kad į šiuolaikišką namo šildymo sistemą investavo daugiau kaip 10 tūkstančių eurų.
Tiek šeimai kainavo šilumos siurblys „Atlantic“ su akumuliacine talpykla, grindų šildymo sistema bei jos montavimas.
Pinigai – tik teršėjams
Tuo metu, kai šeima svarstė, kuo reikės šildyti dar tiktai projektuojamą namą, iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) administruojamos Klimato kaitos specialiosios programos buvo finansuojami ir nauji būstai.
Bet dabar kompensaciją už investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius gali gauti tik renovuojamo namo šeimininkas.
„Kuo Lietuvoje geresnis anksčiau būstą pasistatęs asmuo? Jis kompensacijos nusipelnė dėl taršos stažo – penkerius metus kūreno degindamas senus batus, padangas, teršė gamtą ir nuodijo kaimynus?
Vadinasi, mums irgi reikėjo pasistatyti pigiausią krosnį, penkmetį pabūti teršėjais, o po to „protiškai subręsti“ ir, įsidiegus tą pačią šildymo sistemą, gauti kompensaciją?“ – piktinosi šiaulietis.
Naujakurio nuomone, tai akivaizdus žmonių lygiateisiškumo pažeidimas: „Įdomu, koks triukšmas kiltų, jeigu Lietuvoje būtų leidžiama visur nemokamai parkuoti elektromobilius, bet tą teisę turėtų tik anksčiau seną įprastais degalais varomą mašiną ne mažiau kaip 5 metus vairavę ir aplinką teršę piliečiai.“
Nubrėžė 5 metų ribą
Sumontuota fotovoltinė saulės jėgainė, saulės kolektorius, šilumos siurblys – ši atsinaujinančiąją energiją naudojanti įranga šiuo metu rodo tiktai individualų namą pasistačiusių šeimininkų savimonę.
Žmonės, kurie visa tai ką tik įsirengė, jokių kompensacijų nebegali tikėtis. Tokia teisė iš jų buvo atimta šiemet. Nors ir šiaip atlyginamas tik ketvirtadalis (anksčiau – 30 proc.) išlaidų.
Atsiradę Klimato kaitos specialiosios programos pakeitimai numato, kad pretenduoti į kompensaciją gali tiktai tie individualaus būsto savininkai, kurie savo nekilnojamąjį turtą Registrų centre įregistravo ne anksčiau kaip prieš penkerius metus.
„Iki 2017-ųjų iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų buvo skiriama kompensacijų visiems fizinių asmenų projektams, pagal kuriuos buvo modernizuojami namai arba įrengiamos atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančios saulės bei vėjo jėgainės, šilumos siurbliai.
Šiais metais projektams skirta 1,7 mln. eurų – šiek tiek daugiau negu pernai. Tačiau buvo nutrauktos kompensacijos už atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą“, – sakė LAAIF direktorius Virginijus Šmigelskis.
Maža to, buvo sustabdytas ir individualių namų modernizavimo projektų finansavimas ir visas dėmesys sutelktas į daugiabučių renovaciją.
Įžvelgė nemenką klaidą
Pasak V.Šmigelskio, įvestas penkerių metų „atšalimo“ laikotarpis yra ne kas kita kaip didelė jo sumanytojų klaida.
„Neabejoju, kad reikia finansuoti visus atsinaujinančius energijos šaltinius, jei tik Registrų centre yra įregistruojama baigta statyba.
Bet dabar atsirado penkerių metų laikotarpis. Bandėme aiškintis, kodėl, tačiau argumentas buvo tik vienas – esą reikia remti ne turtingus žmones, o senuosius statytojus, kurie teršia aplinką“, – Aplinkos ministerijos priimtas sprendimas V.Šmigelskiui neatrodo logiškas.
Be to, ir pačiam LAAIF paraiškų administravimas tapo prasmės beveik neturinčiu darbu.
„Žmonės įregistruoja baigtą statyti statinį ir teikia paraiškas kompensacijoms už atsinaujinančią energiją naudojančius įrenginius. Patikriname Registrų centro duomenis. Penkeri metai nepraėjo?
Tenka paraišką atmesti, o jai rezervuoti keli tūkstančiai eurų grįžta į fondą. Ratas sukasi, naujos paraiškos vis nešamos ir vis atmetamos, o lėšos nepanaudojamos“, – pasakojo V.Šmigelskis.
Parama – senienoms
Vitalijus Auglys
Aplinkos ministerijos kancleris
„Klimato kaitos specialiajai programai skirtos lėšos vos paskelbus kvietimą paraiškoms teikti ištirpdavo per kelias savaites. Dabar projektų finansavimo sąlygos yra pakeistos.
Ši programa nėra skirta naujiems statiniams finansuoti. Dėmesys telkiamas į seniai pastatytus namus, kuriuose reikia finansinių injekcijų energijos šaltiniams atnaujinti, pavyzdžiui, pakeisti tuos šildymo katilus, kuriuose degant kurui išsiskiria anglies dvideginis.
Todėl pirmiausia turime padėti tokiems žmonėms – seniausių ir taršiausių būstų savininkams, kad jie pasitelktų žalesnes technologijas.
O tie žmonės, kurie dabar statosi individualų būstą, dažniausiai ir be paskatinimo diegia naujas technologijas, naudojančias atsinaujinančius energijos šaltinius.“
