Kauno valdžia buvo priversta didinti maždaug penkerius metus nekeistus tarifus, nes tiesiog neturėjo kito pasirinkimo.
Vyriausybė gerokai anksčiau numatė 2018-aisiais smarkiai padidinti mokesčius už šiukšlių gabenimą į sąvartynus ir tai susiejo su atliekų deginimo įmonių veikla. Tąkart planuota, kad Lietuvoje veiks trys naujos jėgainės, šilumos bei elektros energijos gamybai naudojančios surinktas atliekas.
Šiuo metu vienintelė tokia įmonė veikia Klaipėdoje. Kaune jos statybos prasidėjo praėjusių metų pabaigoje ir užtruks iki 2020-ųjų pradžios.
Regiono gyventojai tik tuomet pajus jos poveikį – mažėjančias išlaidas centralizuotai tiekiamam šildymui ir atliekų tvarkymui.
Prašymas liko be atsako
„Kartu su regiono savivaldybių vadovais ne kartą kreipėmės į Vyriausybę, kad sprendimas dėl tarifų didinimo būtų atidėtas iki tol, kol pakaunėje pradės veikti atliekų deginimo įmonė, tačiau argumentai nebuvo išgirsti“, – kalbėjo Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Dėl šios priežasties visos regiono savivaldybės buvo priverstos į šiukšlių išvežimo kainą įtraukti padidėjusį taršos mokestį. Kol Kaune nėra atliekų deginimo gamyklos, beveik pusė šiukšlių, susidarančių Kaune ir Kauno regione, vežama į sąvartyną.
Šalies valdžia 2015 metais nustatė didėsiantį taršos mokestį už šiukšlių vežimą į sąvartyną. Pagal numatytą planą 2020 metais jis pakils iki 27 eurų už toną.
„Taršos mokestis per labai trumpą laiką padidės 9 kartus. Būtent šį mokestį savivaldybės yra priverstos įtraukti į šiukšlių išvežimo kainą, kurią moka gyventojai“, – teigė G.Petrauskas. Sprendimus į atliekų išvežimo kainą įtraukti sąvartyno mokestį priėmė ir kitos Kauno regiono savivaldybės.
Poveikis nekelia abejonių
Klaipėdoje atliekų tvarkymo mokesčiai pastaraisiais metais jau sumažinti ir gali būti dar mažinami, nes uostamiestyje nuo 2013 metų veikia atliekas deginanti „Fortum Klaipėda“ termofikacinė elektrinė, kuri atliekas paverčia elektra bei šiluma.
Jos veikla daugiausia lėmė aplinkybę, kad klaipėdiečiai už centralizuotai tiekiamą šilumą būstui moka mažiausiai tarp didžiųjų šalies miestų gyventojų.
Bent iki 2020-ųjų beveik pusė šiukšlių, susidarančių Kaune ir Kauno regione, atsidurs sąvartyne, kita dalis vežama deginti į Klaipėdos jėgainę.
„Atliekas gabenant į Klaipėdą susidaro papildomų išlaidų – reikalingos transporto priemonės, mokama už degalus, atlyginimai darbuotojams. Tvarkant atliekas arčiau jų surinkimo ir rūšiavimo vietos sąnaudos būtų gerokai mažesnės“, – įsitikinęs Kauno savivaldybės valdomos bendrovės „Kauno švara“ generalinis direktorius Dalius Tumynas.
Tuo metu Klaipėdos miesto perdirbimui netinkamų atliekų sudeginimo, išgaunant šilumą ir elektros energiją, kaina – viena mažiausių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
„Surinktas atliekas arba išrūšiuojame ir perdirbame, arba sudeginame pagamindami šilumos bei elektros energiją. Paprasčiau sakant, nereikalingą šiukšlę mes panaudojame 100 procentų – paverčiame nekenksmingu šlako grumstu, kuris lieka po atliekų deginimo. Beje, šlakas nėra atlieka – jis gali būti panaudojamas kaip statybinė medžiaga, ir mes planuojame tai daryti 2019 metais“, – kalbėjo Klaipėdos regioninio atliekų tvarkymo centro direktorius Šarūnas Reikalas.
Suskaičiavo taupomus pinigus
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje kylančios jėgainės atidarymas numatytas 2020 metų pradžioje. Ji iš komunalinių, nepavojingų pramoninių atliekų ir nuotekų dumblo gamins šilumą bei elektrą. Projekto vertė – apie 170 mln. eurų.
Planuojamos kogeneracinės jėgainės elektrinė galia sieks apie 24 MW, o šiluminė galia – apie 70 MW. Per metus joje bus galima sudeginti apie 200 tūkst. tonų komunalinių ir pramonėje susidarančių nepavojingų atliekų, likusių po rūšiavimo.
Planuojama, kad jėgainė pagamins apie 40 proc. Kauno miestui reikalingos šilumos ir 94 tūkst. būstų reikalingos elektros energijos. Jei ši jėgainė nebūtų statoma, Kaunas prarastų galimybę išspręsti regiono atliekų tvarkymo problemas ir sumažinti šildymo sąskaitas kauniečiams. Kauno regiono gyventojų išlaidos už atliekų tvarkymą ir šildymą padidėtų apie 13 mln. eurų per metus.
Nepastačius jėgainės, nebūtų kur deginti vandenvalos įrenginiuose susidarančio dumblo, taip pat pramoninių atliekų, todėl ateityje pačios įmonės turėtų investuoti milžiniškas sumas deginimo įrenginiams.
