Kaip skelbiama, susitikime ministras pirmininkas išsakė poziciją dėl šiukšlių deginimo Vilniuje. Taip pat buvo kalbėta, kaip gali keistis šiukšlių deginimo kiekiai ir kad ateityje jie galėtų būti mažinami.
Po susitikimo S.Skverneliui neatvykus pabendrauti su žurnalistais, jo patarėjas Skirmantas Malinauskas sakė, kad Vilniuje perdirbamų atliekų deginimas gali būti mažinamas perpus, o dalis komunalinių atliekų iš Vilniaus, kurių negalima rūšiuoti ar kitaip sumažinti, keliaus į Kauną. Taip pat buvo teigiama, dėl to deginamų atliekų kiekiai Kaune nepadidės, nes to neleidžia prisiimti įsipareigojimai.
„Skiriasi situacijos Kaune ir Vilniuje, skiriasi kogeneracinių elektrinių vieta. Nuo rinkimų pradžios buvo akcentuota, kad Vilniuje atliekų deginimas bus mažesnis.
Šiandien matome planą, kaip pasiekti to mažinimą ir jį sumažinti perpus. Kaune matome situaciją kitokią. Ten elektrinė statoma LEZ'o teritorijoje“, – sakė patarėjas.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, paklaustas, kokie kaštai numatomi atliekų pervežimui, sumų tiksliai atsakyti negalėjo.
„Kalbant apie atliekų trasportavimą, jų sąnaudų dedamoji nebus didelė"– tvirtino jis.
Tiesa, taip pat buvo pranešta, kad ketinama investuoti ir papildomas sumas, kurios bus nukreiptos į taršos mažinimo filtrus jėgainėse.
Po susitikimo D.Maikštėnas buvo džiugios nuotaikos ir sakė besidžiaugaintis, kad „Lietuvos energija“ galiausiai buvo išgirsta.
„Kalbėjome ir apie naują strategiją. Labai džiaugiuosi, kad išgirdome palaikymą. „Lietuvos energijos“ strategijos tikslas – stengtis tapti tarptautine kompanija.
Daug kalbėjome ir apie skaidrumą. Vienas iš pagrindinių klausimų buvo, kaip būtų galima sumažinti atliekų deginimo kiekį Vilniuje.
Mes per paskutinį mėnesį atsakingai žiūrėjome, kokios yra galimybės“,- sakė D.Maikštėnas ir pabrėžė, kad šiuo metu kogeneracinės elektrinės yra statomos ir bus pastatytos laiku.
Kaip anksčiau rašė BNS, gegužės viduryje S.Skvernelis pareiškė, jog Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės yra korupcinės ir „nuodijančios“ žmones, be to, dėl jų Vyriausybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Vyriausybės vadovas buvo užsiminęs apie projektų stabdymą.
D. Maikštėnas gegužės pabaigoje interviu BNS sakė, kad „Lietuvos energija“ nesvarsto galimybės atsisakyti jėgainių projektų, taip pat skeptiškai vertino galimybę peržiūrėti jų sąmatas, nes jau yra pasirašyta didžioji dalis sutarčių.
Planuojama, kad 345 mln. eurų vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o 150 mln. eurų vertės Kauno jėgainė – 2020 metais.