„Čia mano požiūris, asmeninė nuomonė – mes nevisiškai teisingai priešinamės šitam projektui, užėmėme nevisiškai teisingą poziciją. Nes bandome įrodyti Briuseliui ir kitoms tarptautinėms institucijoms, kad neva tai Baltarusija stato elektrinę, kad nusižudytų ir atitinkamai Lietuvą nužudytų“, – interviu Žinių radijui trečiadienį sakė G.Kirkilas.
Anot jo, Europoje yra daug atominių elektrinių, kurios stovi prie valstybių sienų.
„Taip niekas Briuselyje ir kitose tarptautinėse institucijose nežvelgia“, – pridūrė jis.
Anot premjero Sauliaus Skvernelio, EK ir Briuselio agentūroms didelę įtaką dėl branduolinės saugos daro Briuselyje dirbantys Rusijos lobistai.
„Tam tikri procesai – mes tikrai juos matome – vyksta lobizmas toje pačioje EK ir tose agentūrose, kurios vertina branduolinę saugą“, – sakė S.Skvernelis.
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, ataskaita atskleidė nemažai projekto trūkumų – ES bei kitų šalių ekspertai pateikė svarbių rekomendacijų, kaip juos pašalinti ir pagerinti AE saugos lygį.
Pasak šaltinių, kaip vienas svarbiausių trūkumų ataskaitoje įvardinta tai, jog dar prieš projektuojant Astravo AE, išsamiai neįvertinta seisminė sauga, be to, projektas turi trūkumų, susijusių su saugos funkcijų praradimu, didelių avarijų valdymu.
Lietuva yra pagrindinė už 50 km nuo Vilniaus statomos jėgainės kritikė ir pernai pripažino Astravo AE nesaugia, keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Lietuva žada blokuoti elektrinės gaminamos elektros importą ir taip apsunkinti projektą, tačiau kitos Europos šalys nesutiko su Lietuvos pasiūlymu imtis platesnio boikoto.
Minskas tikina, kad Astravo AE statoma saugiai. Baltarusija tikisi, kad pirmasis jėgainės reaktorius pramoninei elektros gamybai bus parengtas iki 2019 metų pabaigos, o antrasis pradės veikti 2020 metų viduryje. Projektą finansuoja Rusijos vyriausybė.
