Kodėl Estija laimi?
Tarp naujųjų pokumunistinių šalių šį rinkodaros mūšį bent jau potencialių investuotojų akyse laimi Estija. Jie nuoseklaus ir kryptingo darbo dėka suformavo nuomonę, kad Estija - labiausiai išsivysčiusi naujoji valstybė, kad ji kone visos Europos IT lyderė.
Neabejoju, kad skaičiuojant įvairius šalių reitingus, tokia nuomonė prideda keletą vietų, nes subjektyvi nuomonė visada turi didelę įtaką „objektyviems“ rezultatams.
Pavydime Estijai? Manome, kad tai neteisinga? O gal geriau ne pavydėti, o patiems pagalvoti, kaip pasiekti panašius rezultatus. Kaip prisivilioti daugiau turistų, daugiau investuotojų?
Strategijos nėra
Estija sėkmingai įgyvendino strategiją - parodyti save pasauliui kaip regioninę (ir ne tik) IT lyderę. Skype, rinkimai internetu, NATO kibernetinio saugumo kompetencijos centras, nepaliaujamas vadovų kalbėjimas šia tema, suformavo nuomonę, kad Estija - moderniausia pokumunistinė valstybė su stipriomis informacinėmis tecnologijomis.
Kokia Lietuvos strategija? Jokios.
Tik suradus tinkamą Lietuvos išskirtinumą ir jį pavertus valstybės strategija, vėliau dešimt metų nenuilstamai vystant tą strategiją, galima tikėtis sėkmės.
Kol kas apie tai nėra net užuominų. Nė viena vyriausybė, nė vienas prezidentas tuo neužsiėmė. Todėl ir turime tokią situaciją.
Kol neturėsime tinkamos strategijos, apie taką kalbėti būtų anksti, tačiau trys dalykai bet kokiu atveju turėtų būti diskutuojami jau dabar.
Valstybės pavadinimas
Angliškas Lietuvos pavadinimas Lithuania yra nevykęs. Dauguma užsieniečių mūsų šalies pavadinimą taria ne „lisiueinia“, o „lituania“. Neprievartaukime jų, pakeiskime anglišką mūsų šalies pavadinimą į Lituania. Ir mums patiems bus artimesnė rašysena, ir užsieniečiams paprasčiau.
Tikriems anglams toks rašymas gal ir nelabai įprastas, tačiau daugumai tai būtų žymiai geresnis variantas, nei dabartinis.
Net ir lakūnai savo lėktuvą pavadino Lituanica, o ne Lithuanica.
Vėliava
Vizualinis šalies pateikimas taip pat labai svarbu. Dabartinė, Pan-Afrikos spalvų trispalvė niekuo neišsiskiria iš kitų šalių vėliavų. Tiesa, vėliavų, kurios būtų išskirtinės yra nedaug. JAV, Šveicarija, Japonija, Jungtinė Karalystė. Dauguma turi tą pačią problemą - jas sunku atsiminti, jos paskęsta tarp kitų pasaulio vėliavų.
Ar geresnis variantas būtų dabar populiarėjanti istorinė vėliava su Vyčiu? Iš vienos pusės - taip, tai būtų išskirtinė vėliava. Iš kitos pusės - Vytis ir modernumas - nelabai dera.
Kas sakė, kad mūsų himnas turi skambėti graudžiai, lėtai, užtęstai? Teko kartą girdėti prieš sporto varžybas Kauno muzikinio teatro dainininkų giedamą himną. Iš esmės jis buvo atliktas maršo tempu.
Geriau skambančio mūsų šalies himno nesu girdėjęs! Tai turėtų tapti atlikimo standartu. Pasiklausykite Italijos himno. Džiaugsminga nuotaika, tempu jis išsiskiria iš visų. Mes galime padaryti, kad mūsų Tautiška giesmė irgi būtų džiaugsmo, pergalės simbolis, o ne liūdesio ir dūmojimo.
Lietuvos rinkodara
Mums reikia užsieniečių. Reikia turistų pinigų, reikia investuotojų. Kad jie ateitų, reikalinga rinkodara. Reikia parduoti Lietuvą, tiksliau - parduoti idėją atvažiuoti pas mus su pinigais. Tik taip mes geriau gyvensim. (Yra ir trečia išeitis - daugiau ekportuoti, bet tai jau kita tema.)
Jei norim sėkmingai parduoti, reikalinga veikianti strategija. Kol jos neturim, galime pakeisti bent simbolius, skiriančius mus nuo kitų šalių.
Pernelyg drąsu? Yra dvi galimybės. Mes galime dirbti savo pavadinimui, vėliavai, himnui, kalbai. Arba šalies pavadinimas, vėliava, himnas, kalba dirba mums. Ką renkamės?
Linas Šimonis yra rinkodaros ir pozicionavimo specialistas.
