„Jei šiuo metu Naujoji Vilnia atsiskirtų nuo Vilniaus, vienos šilumos kilovatvalandės kaina jos gyventojams būtų maždaug apie 18-20 ct, tuo tarpu visame Vilniuje ji siekia apie 33 ct. Šiuo pavyzdžiu mes norime pasakyti, kad nėra kito kelio, kaip tik perorientuoti šilumos ūkį į biokuro naudojimą“, - penktadienį spaudos konferencijoje Naujosios Vilnios katilinėje sakė R. Adomavičius.
Vicemero teigimu, tokį planą sostinės savivaldybė ir turi, tačiau Vyriausybė esą per 4 metus jos pasiūlymams nei pritarė, nei parėmė finansiškai.
„Mes per 4 metus galėjome įvykdyti visą Vilniaus šilumos ūkio pervedimo į biokurą planą turėdami maždaug 70 proc. kuro balanse biokuro, tačiau tai neįvyko“, - skundėsi jis.
R. Adomavičius pažymėjo, jog rekonstruojant esamus katilus į tinkamus perdirbti biokurą kitą šildymo sezoną Vilnius iš jo išgaus jau 28 proc. šilumos. Tai esą sukurtų ir 400 naujų darbo vietų biokuro gamybos įmonėse.
Paklaustas, ko tikėtis šią žiemą, vicemeras patikino, jog šildymas nebrangs tik tų miestų gyventojams, kurie jau turi plačiai įdiegę biokuro naudojimo technologijas. „Kur didelę dalį kuro balanse sudaro biokuras, tiems atsilieps mažiau arba visiškai neatsilieps šildymo kainų pakilimas“, - sakė jis.
R. Adomavičius taip pat patikino, jog biokuro tikrai nepritrūks.
„Naujosios Vilnios poreikiams patenkinti reikia sudeginti 5-6 sunkvežimius biokuro šildymo sezono metu, ne jo metu - apie -3, todėl biokuro nepritrūks“, - teigė vicemeras, primindamas, jog nors mikrorajonas turi savo katilinę, jam šiluma neatpigs, nes jis tebėra sostinės dalis.
