Ekonomikos krizei Europos pietuose įsisiūbavus, nemažai saulės ištroškusių, dažniausiai jau į pensiją išėjusių vidutinės klasės vakarų europiečių vylėsi, kad Viduržemio jūros šalyse, ypač Graikijoje, nekilnojamojo turto kainos stipriai sumažės. Žiniasklaida ir įvairūs tyrimai rodo, kad būsto ir žemės kainos kai kur Graikijoje išties nukrito net 50 procentų. Ypač atpigo vilos ir apartamentai su vaizdu į jūrą. Tačiau pravalgyti savo paskutinio turto graikai jau nebesiryžta.
Su šeima pradėję ieškoti pigaus ir renovuoti verto vasarnamio Leukadės saloje nusivylėme. Kainas žymiai sumažino tik ilgą laiką savo pastatų parduoti negalintys savininkai. Nekilnojamojo turto agentūrose pasiūlymų sulaukėme nedaug. Pastebėjome, kad kai kuriose jų iki šiol siūlomi prieš porą metų mus dominę pastatai. Kai kurie buvę pakankamai pigūs, stovintys gerose vietose ir dėmesio verti būstai – išvis nebeparduodami, o dalis jų tapo nuomojami.
Šiandien ir jauni darbus praradę graikai viliasi užsidirbti iš savo ar tėvų namų bei butų nuomos - tiek dieninės, tiek ilgalaikės. Todėl žmonėms, norintiems įsigyti romantišką, geros būklės tradicinį graikišką namą, neretai tenka nusivilti.
Kita vertus, didžioje dalyje autentiškos, turizmo neužvaldytos Graikijos nuostabūs seni pastatai lėtai virsta graudžiais griuvėsiais. Mirus seneliams ir tėvams, vaikai ir anūkai nepasidalija palikimo ir pasmerkia savo gimtuosius namus lėtai mirčiai.
Dauguma dar gyvų ir palikuonių neturinčių senolių irgi verčiau stebi didingus pastatus apaugant vynuogėmis ir virstant bičių ar paukščių namais, o po mirties juos verčiau palieka bažnyčiai, nei parduoda užsieniečiams. Teigiama, kad šiuo metu negyvenamų ir apleistų namų skaičius Graikijoje jau viršija 150 tūkstančių.
Tikrai dėmesio vertų, lengvai privažiuojamų, netoli prekybos centrų, kavinių ar paplūdimio esančių pastatų savininkai, kurie pro savo miegamojo langą gali mėgautis vaizdu į jūrą ar kalnus, retai yra graikai. Tokio, dažniausiai jau renovuoto, kartais net su visais baldais, patalyne, lėkštėmis ir kavos aparatais būsto kainos nuo praėjusios vasaros nukrito jei ne 30-40 proc., tai bent jau keliais šimtais eurų. Be to, į Austriją, Prancūziją, Vokietiją, Angliją ar Italiją sugrįžti planuojantys ar vasaras kitose salose ar šalyse praleisti norintys savininkai yra linkę derėtis.
Mūsų sutikti parduodamų namų savininkai austrai, britai, vokiečiai ir italai, atrodo, susitaikė su tuo, kad nemažai investavę į savo graikiškus vasarnamius parduodami juos patirs nuostolių. Vis dėlto jie teigia, kad noras parduoti būstą neturi nieko bendra su krizės baime.
Tradicinius kaimelius su vaizdu į kalnus ir alyvmedžių laukus pamėgę užsieniečiai graikiškus namus dažnai prikelia iš griuvėsių. Akmeninį skeletą paveikslo vertame kaimelyje netoli jūros, dažnai apsuptą kitų griuvėsių ar apleistų namų, nusipirkti kainuoja daug brangiau nei pusantro šimto kvadratinių metrų apartamentus pajūryje. Tik užsieniečiai ir ryžtasi atstatyti senus namus, išlaikyti kiek įmanoma daugiau originalių detalių ir kartu pasirūpinti brangia elektros instaliacija, ekonomišku šildymu, dvigubais langais, saulės kolektoriais, boileriais, lauko dušais ir kitais pačių graikų ignoruojamais gerovės ir saugumo elementais.
Iš vokiečio ar austro pirktas namas bus ne tik tvarkingas ir saugus, bet ir praktiškas, ateityje sutaupantis nemažai pinigų. Užsieniečių renovuoti namai išsiskiria šviesumu ir erdvumu. O graikų parduodami namai dažniausiai skendi prieblandoje, būna apleisti. Tokių namų, primenančių griuvėsius, kaina svyruoja tarp 110 tūkst. ir 200 tūkst. eurų. Palyginti, dviejų miegamųjų modernūs visiškai įrengti apartamentai su židiniu ir virtuve fantastiškais paplūdimiais garsėjančioje Leukadės saloje prie pat jūros kainuoja 10-20 tūkst. pigiau.
Patys pasiturintys graikai dažniau perka modernius apartamentus arba statosi prabangias vilas atokiuose kampeliuose, užuot renovavę savo senelių ar prosenelių namus. Privatumo ištroškę jaunesni graikai nevertina savo gimtojo kaimo dvasios taip, kaip ją vertina ir pamilsta iš vėsesnių kraštų atvykę užsieniečiai.
Kad ir kaip ten būtų, per pastaruosius penkiolika metų nekilnojamojo turto kainos Graikijoje patrigubėjo. Kad ir kas lauktų šios valstybės ateinančiais metais, jos gyventojai nesielgia desperatiškai. Dauguma nėra nusiteikę į savo bendruomenes įsileisti svetimšalių. Kiti tiesiog nedrįsta kaimynams ir draugams demonstruoti savo šeimos ekonominio nuosmukio. Graikai – išdidi tauta. Dažnai nepraktiška, dar dažniau neracionaliai baikšti ir pasyvi. To pasekmė – gausybė nuostabių tradicinių kaimelių ir gamtos kampelių šiandien lėtai merdėja. O ten, kur namus supirkę britai, vokiečiai ar prancūzai, po truputį kyla ir formuojasi graikiški „beverlihilsai". Globalizacija...
