Praėjusį ketvirtį pagal BVP augimą Baltijos šalims prilygo tik Norvegija su 5,0 proc. metine BVP plėtra ir Slovakija su 2,8 proc. didėjusiu BVP. Buksuojanti plėtra euro zonoje kerta per viso regiono BVP pokyčius. Be šios priežasties, Lietuvos ekonomikos augimą II ketv. sumažino ir planinis „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo įmonės remontas gegužę. Naftos perdirbimo veikla sudaro apie penktadalį Lietuvos apdirbamosios gamybos, tad veiklos sustabdymas vienam mėnesiui kiek labiau prislėgė ir ekonomikos augimą.
Maža pinigų kaina neskatina vartojimo
Sudėtingos ekonomikos sąlygos euro zonoje Europos centrinį banką verčia palaikyti itin žemas palūkanų normas. Tai be abejo atsiliepia ir grąžai, siūlomai už laikomus indėlius. Šiuo metu Baltijos šalių bankuose įmonių ir namų ūkių indėlių suma yra kaip niekad didelė, nors už juos siūlomos palūkanos itin mažos.
Taigi, galima sakyti, turime ekonomikos teorijai prieštaraujančią situaciją, kai maža pinigų kaina neskatina vartojimo. Priešingai, gyventojai yra tik taupesni. Panašu, kad ekonomikos perspektyvos yra vertinamos ganėtinai atsargiai. Ir tai ne tik finansinių institucijų, nenoriai dalinančių kreditus, bet ir nefinansų sektoriaus dalyvių nusiteikimas. Iš dalies indėlių naudai turėjo atsiliepti ir štilis Baltijos akcijų biržose, kur ir šiaip buvusios nedidelės apyvartos yra kaip reikiant smukę, o laisvos lėšos patraukė į konservatyvesnes investavimo priemones.
Naftos kainos šokdina rinkas
Baltijos, ir ne tik, šalių infliacijai nepavyksta atsiriboti nuo naftos kainų „baubo“. Lietuvos, tiek ir kitų Baltijos kaimynių vartotojų išlaidų krepšelio struktūra, verčia bendrą infliaciją paklusti globalioms rinkų nuotaikoms, kurios kartais mažai siejasi su ekonomikos vidaus būkle. Energetikos prekės sudaro 15-16 proc. Baltijos vartotojų krepšelio, kai euro zonoje šis rodiklis siekia 11 proc.
Kitai aktualiai produktų grupei – maistui – yra skiriama iki 24 proc. viso vartotojų išlaidų krepšelio, euro zonoje – 14 proc. Tad štai ir vėl po santykinai kainų augimo prasme ramesnio laikotarpio, vasaros pabaigoje kilusios naftos kainos lėmė degalų brangimą ir Lietuvos degalinėse: palyginti su šių metų pradžia A95 benzinas šiuo metu yra apie 20 proc. brangesnis. Tad kad ir kaip norėtųsi tvirtinti, kad infliacijai didėti trūksta gyventojų paklausos, tačiau nuo rinkos sąlygų priklausančios prekės gali ir toliau reikšmingai prieštarauti fundamentalioms priežastims.
Perspektyvų augti yra
Trečiąjį šių metų ketvirtį reikšmingų ekonomikos trendo pokyčių tikėtis neverta. Išorinės ekonomikų problemos neleis plėtotis ir Baltijos šalių ūkiams. Tiesa, Lietuvos BVP augimas gali atspindėti vėl pilnu tempu pradėjusią funkcionuoti naftos perdirbimo veiklą. Derlių šiemet esama kaip reta gerų, o kainos kaip reikiant išaugę – tad metai turėtų būti rekordiniai ir javų eksportas gali kaip reikiant šoktelėti.
Atsižvelgdami į II ketv. BVP skaičius, peržiūrime 2012-2013 metų ekonomikos augimo prognozes. Lietuvos BVP III ketv. dar gali ūgtelėti kiek sparčiau – 2,8 proc. metiniu tempu, bet IV ketv. augimas lėtės ir šiemet ekonomika augs 2,6 proc., kitąmet – 2,5 proc. Estijos BVP 2012 metais turėtų paaugti 2,0 proc., Latvijos – 4,5 proc. 2013 metais augimo tempai atitinkamai sieks 2,7 ir 2,0 proc.
Neatgauna pasitikėjimo
Baltijos biržose prekyba itin neaktyvi. Nuo 2012 m. III ketv. pradžios Vilniaus, Rygos ir Talino akcijų indeksai atitinkamai padidėjo 2,2, 3,7 ir 8,6 proc. Tačiau atrodo, kad po 2008 metų investuotojų nepasitikėjimas akcijų rinka taip ir neatsigavo. Per nepilnus III ketv. tris mėnesius bendra Baltijos biržų apyvarta buvo net 60 proc. mažesnė palyginti su tuo pat 2011 metų laikotarpiu.
Baltijos šalių gyventojai yra konservatyvūs rinkdamiesi investuojamo turto rūšį, o nepakankamas finansų rinkos instrumentų pažinojimas bei užsienio žaidėjų menkas susidomėjimas rinka tik dar labiau sveria argumentus investicijų į akcijas nenaudai.
Apibendrinant II ketv. įmonių rezultatus, jie atitiko „Finastos“ lūkesčius, kurie buvo pakankamai konservatyvūs po nuvylusio I ketv. Ateinančiais ketvirčiais ypatingų pokyčių nesitikime – bendrovių pajamoms lubas uždės kuklesnės ekonomikos perspektyvos. Pajamos turėtų augti, bet nesmarkiai, įmonių vadovai atidžiai stebės sąnaudas, o naftos kainos turėtų būti pagrindinis kainų rizikos šaltinis. Tad tikėtina, kad ir akcijų kainų grąža toliau liks teigiama, tačiau nedidelė ir varžoma menkų prekybos apyvartų.
Obligacijų paklausa liko tvirta
Vyriausybės obligacijų rinka pastarąjį ketvirtį kito be didesnių netikėtumų. Vertybinių popierių pajamingumai tolygiai traukėsi kaip ir rizikos premijos apsikeitimo sandorių nuo nemokumo rinkoje (angl. credit default swaps). Netiesiogiai postūmį rinkai suteikė investuotojų euforiją sukėlusi žinia, kad Europos centrinis bankas supirkinės šalių narių obligacijas taip siekdamas sumažinti pajamingumus.
Lietuvos vyriausybės leidžiamų obligacijų paklausa liko tvirta, o palūkanos per aukcionus palengva mažėjo. Kaupiantis indėliams, vyriausybės obligacijos šiuo metu dažnai bankų pasirenkamos lėšoms investuoti. Tiesa, likvidesnėje euroobligacijų rinkoje pastaruoju metu buvo galima matyti stambesnius sandorius, kurie gali būti siejami tiek su noru atsiimti uždarbius, tiek su galimu aktyvų realokavimu.
Artimiausiu metu didesnių pokyčių Lietuvos ar Latvijos vyriausybių vertybinių popierių rinkoje nesitikime. Skolinimosi reitingai ilgokai palaikomi stabilūs ir fiskalinė būklė yra vertinama palankiai. Tad kaip ir anksčiau, didžiausią riziką šioje rinkoje laikytume išorinius pokyčius Europos finansų rinkoje.
