„Taigi „Vilniaus energija“, nepateikdama ataskaitų Registrų centrui, elgiasi piktybiškai. Kiekvienas, net mažiausia veikianti bendrovė privalo pateikti finansines ataskaitas, su kuriomis galėtų susipažinti visuomenė - tai yra viešumo kaina už ribotos atsakomybės juridinę formą tam, kad klientai, partneriai, visuomenė galėtų įsitikinti įmonės finansiniu sveikumu. Dabar gi „Vilniaus energijos“ elgesys yra įžūlus akibrokštas tiek šilumos vartotojams, tiek kitiems verslams, kurie sąžiningai pateikia šias ataskaitas“, - antradienio rytą interviu „Žinių radijui“ kalbėjo prezidentės atstovas.
N. Udrėnas teigė manąs, kad sankcijos už ataskaitų nepateikimą yra neadekvačios ir sunkiai taikomos. Jis paragino teisingumo ministrą Remigijų Šimašių, kuris tiesiogiai yra atsakingas už Registrų centrą, įvertinti situaciją ir teikti prasmingus pasiūlymus pažaboti tokiai savivalei.
„Atgrasymo priemonės būtų pakankamai rimtos ir priverstų laikytis įstatymų“, - kalbėjo Prezidentės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais, pridūręs, jog, kalbant apie „Vilniaus energiją“, stebina tai, kad gali būti tokie dideli skirtumai tarp Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) reguliuojamos apskaitos ir įprastų finansinių ataskaitų. Anot jo, toks atotrūkis, visų pirma, turėtų sudominti Vilniaus miesto savivaldybę.
Lrytas.lt primena, kad praėjusią savaitę prezidentė D. Grybauskaitė pareiškė, kad konfliktas tarp ūkio ministro Rimanto Žyliaus ir VKEKK dėl Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomos „Vilniaus energijos“ nepateikiamų finansinių ataskaitų kilo dėl abiejų pusių kaltės: ministras į problemą dėmesį atkreipė per vėlai, o VKEKK tik aklai vykdo įstatymus ir nesistengia ginti vartotojų interesų.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) teigimu, Prezidentės D. Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas, kalbėdamas apie asociacijos pasiūlymą perskirstyti elektros gamybos kvotas, klaidina visuomenę.
„Patarėjas arba komentuoja ne asociacijos pateiktą pasiūlymą, arba klaidina visuomenę ir savo vadovus. Siekdami, kad būtų išvengta tolimesnių nesusipratimų, specialiai N. Udrėnui jau trečiąjį kartą pakartotinai išsiųsime LŠTA asociacijos parengtą dokumentą“, - teigė LŠTA tarybos pirmininkas Andrius Janukonis.
Anot jo, skirtingai nei teigia N. Udrėnas, LŠTA pateiktame pasiūlyme numatoma, kad nustojus šildyti Elektrėnų marias, elektra vartotojams nepabrangs, o šilumos tiekėjai neuždirbs nė vieno papildomo lito. Asociacija siūlo sumažinti šilumos kainas ne, kaip teigia N. Udrėnas, „teoriškai tik keliems miestams“, o praktiškai iki 4 ct/kWh visoje Lietuvoje. Tai leistų kiekvienai šeimai per metus šildymui sutaupyti vidutiniškai apie 400 litų.
„Pasiūlymu pradėti racionaliai gaminti šilumą ir taupyti gyventojų lėšas šilumai dar ne vėlu pasinaudoti. Deja, akivaizdžiai matome, kad Vyriausybė nėra nusiteikusi spręsti šią problema. Visi ženklai rodo, kad atliekinė Elektrėnų elektrinės šiluma ir toliau šildys marias, o ne gyventojų būstus“, - sakė A. Janukonis.
LŠTA siūlo perskirstyti elektros ir šilumos sąnaudas – perkelti elektros gamybą iš Lietuvos elektrinės Elektrėnuose į minimaliu režimu veikiančias Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Alytaus termofikacines elektrines. Termofikacinėms elektrinėms, dirbančioms kogeneracijos režimu (gaminančioms ir elektrą, ir šilumą), nustačius tą pačią supirkimo kainą, kaip ir Lietuvos elektrinėje, būtų pagaminamas toks pats elektros energijos kiekis už tokią pačią kainą – elektra nebrangtų.
Visos lėšos, gautos padidėjus termofikacinių elektrinių apkrovoms, būtų skiriamos kompensacijoms už šilumą visoje Lietuvoje. Šilumos tiekimo įmonės šiame procese neuždirbtų nė lito.
Kondensaciniu režimu dirbanti Lietuvos elektrinė kūrena brangias gamtines dujas ir į Elektrėnų marias išmeta atliekinę šilumą. Gamybą perkėlus į termofikacines elektrines, atliekinė šiluma būtų tiekiama gyventojams. Vien per praėjusį šildymo sezoną prarasta šiluma kainavo apie 150 mln. litų.
