Investicijų srautai Lietuvoje išlieka stabilūs, bet menki

2012 m. antrąjį ketvirtį tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje sudarė –926,3 mln. litų. Taip skelbia išankstiniai Statistikos departamento duomenys. Pasak ekspertų, neigiamas TUI srautas nerodo ekonominės padėties pablogėjimo nei mūsų šalyje, nei investuojančiose šalyse.

Vienam lietuviui teko vidutiniškai 12,9 tūkst. litų (3,7 tūkst. eurų) TUI. Pagal šį rodiklį beveik 3 kartus atsiliekame nuo estų, kuriems tenka per 10 tūkst. eurų.<br>„Reuters“
Vienam lietuviui teko vidutiniškai 12,9 tūkst. litų (3,7 tūkst. eurų) TUI. Pagal šį rodiklį beveik 3 kartus atsiliekame nuo estų, kuriems tenka per 10 tūkst. eurų.<br>„Reuters“
Daugiau nuotraukų (1)

Rūta Balčiūnienė

Oct 5, 2012, 5:00 PM, atnaujinta Mar 16, 2018, 8:02 AM

„Atvirkščiai, tai pažymi, kad mūsų bendrovės dirba pelningai, o užsienio motininėms įmonėms išmokami dividendai. Jie antrąjį ketvirtį buvo dideli, dėl to ir matome neigiamus investicijų srautus“, - aiškina Vilija Tauraitė, SEB banko vyriausioji analitikė, pridurdama, jog kitas svarbus rodiklis - investicijos į akcinį kapitalą didėjo lyginamuoju periodu.

Kaip skelbia statistikai, užsienio investuotojams priklausančių dividendų suma 2012 m. antrąjį ketvirtį sudarė 1,8 mlrd. litų.

Akcinis ir kitas kapitalas 2012 m. balandį-birželį didėjo ir jų srautai atitinkamai buvo 178,4 mln. bei 315,2 mln. litų.

Banko analitikė, pabrėžė, jog Lietuvoje TUI srautai per pastaruosius kelerius metus išlieka stabilūs, tačiau ne itin dideli.

„Tai lemia mūsų geografinė padėtis, rinkos dydis, mokesčių sistema bei jos stabilumas. Deja, nei vienu iš šių aspektų Lietuva negali pasigirti, tad taip ir nesugebame patraukti investuotojų dėmesio ir atsidurti jų taikinyje. Tiek latvių, tiek estų pozicijos stipresnės“, - teigia V. Tauraitė.

Atsiliekame nuo kaimynų

Pirmojo 2012 m. pusmečio pabaigoje sukauptos TUI šalyje siekė 38,6 mlrd. litų (11,2 mlrd. eurų). Vienam gyventojui teko vidutiniškai 12890 litų (3733 eurai) TUI.

Tuo tarpu Estijoje pastarasis rodiklis yra beveik 3 kartus didesnis ir siekia net 10355 eurus.

„Gerokai atsiliekame tiek nuo Estijos, tiek ir nuo Latvijos, o jei Lietuva liktų dar euro zonos nuošalyje, t.y. liktų vienintelė iš Baltijos šalių neįsivedusi euro, prarastų dar vieną investicinį patrauklumą“, - neabejoja V. Tauraitė.

Daugiausia Lietuvoje yra investavę Švedijos investuotojai – 8,5 mlrd. litų (22 proc.), Lenkijos – 4,5 mlrd. litų (11,8 proc.), Vokietijos – 3,9 mlrd. litų (10,1 proc. visų TUI). Sukauptosios TUI Lietuvoje iš 27 ES valstybių narių sudarė 30 mlrd. litų (77,7 proc.), iš NVS šalių – 1,7 mlrd. litų (4,5 proc. visų TUI).

2012 m. antrąjį ketvirtį Lietuvoje sparčiausiai didėjo Kipro, Švedijos, Tailando ir Danijos, o daugiausia mažėjo Rusijos, Lenkijos bei Estijos TUI.

Daugiausia buvo investuota į finansų ir draudimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklas. Labiausiai mažėjo investicijos į apdirbamąją gamybą, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo bei informacijos ir ryšių veiklas.

Lietuvos investuotojai daugiausia investavo Nyderlanduose, Latvijoje, Kipre. Sparčiausiai investicijos mažėjo Ukrainoje, Rusijoje.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.