SEB grupės analitikų prognozėmis, Rusijos ir Lenkijos ūkiui stiprybės artimiausiais metais teiks nedidelė priklausomybė nuo eksporto į Vakarų Europos šalis, žemas valdžios sektoriaus įsiskolinimo lygis ir santykinai silpnos bankų sąsajos su krizės kamuojama euro zonos finansų sistema.
Kitąmet Rusijos ekonomikos augimui teigiamos įtakos turės aukštos naftos kainos ir vartojimo plėtra, teigia ekspertai. Tuo tarpu Lenkijoje vidaus paklausą palaikys mažėjanti infliacija, skatinančioji centrinio banko pinigų politika ir besitraukiančios palūkanų normos.
Analitikų prognozėmis, Rusijos ekonomikos plėtra 2013–2014 m. sudarys apie 4 proc. kasmet, o Lenkijos – 3–4 procentus. Taip pat pastebima, jog Lenkija nebėra regiono „žvaigždė“ ekonomikos augimo srityje, kadangi jos plėtra tampa panaši į kitų regiono šalių ir praranda krizės metais turėtą išskirtinumą.
Ukrainos ūkio augimą pastaruoju metu smukdė dėl žemų plieno kainų nukentėjęs eksportas ir dėl politinio neapibrėžtumo sumenkusios investicijos. Ekonomistų vertinimais, Ukrainos ekonomika 2013–2014 m. pamažu stiprės, remiama vartojimo augimo ir eksporto pagyvėjimo po prognozuojamo grivinos devalvavimo. Politinės ir ekonominės integracijos plotmėje šalis toliau stengsis balansuoti tarp Rusijos ir Europos Sąjungos polių.
Artimiausiais metais tarp Baltijos šalių sparčiausiai kils krizės laikotarpiu smarkiausiai nukentėjusi Latvijos ekonomika. Analitikų prognozėmis, 2013–2014 m. šios šalies realus BVP padidės atitinkamai 3,6 proc. ir 4,5 proc., Lietuvos – po 4 proc. kasmet, o Estijos – atitinkamai 3,3 proc. ir 4,0 procentais.
Baltijos šalių eksporto konkurencingumas, sustiprėjęs krizės metu, išlieka pavydėtinas. Pastaruoju metu Lietuva, Latvija ir Estija sėkmingai įsitvirtino ir tebesiskverbia į naujas pardavimų rinkas. Visose Baltijos šalyse fiksuojama aktyvi eksporto plėtra.
Tiesa, Estijos konkurencingumui gali pakišti koją spartokas darbo užmokesčio ir kainų lygio didėjimas. Latvija ir Estija demonstruoja spartų investicijų augimą, kuris Lietuvoje pastaruoju metu smarkiai sulėtėjo. Latvija, be kita ko, gali pasigirti ir smarkiausiu tarp Baltijos šalių vartojimo proveržiu.
Latvija laiku atitiks Mastrichto kriterijus, kad galėtų įvesti eurą 2014 m. pradžioje. Pastebima, jog Lietuvoje dėl kriterijų nevykdymo didėja tikimybė, jog euras bus įvestas ne anksčiau negu 2015 metais. Tuo tarpu anksčiausia tikėtina Lenkijos prisijungimo prie euro zonos data – 2016 metai.
„Atrodo paradoksalu, tačiau kol kas euro zonos skolų krizė santykinai mažai paveikė Lietuvos eksportą, kuris demonstruoja puikius rezultatus. Kur kas didesnė neigiama įtaka – vartojimo ir investicijų srityje. Dėl euro zonos krizės baigties neapibrėžtumo, gyventojų vartojimo atsigavimas tebėra santūrus. Investicijų procesas apskritai stabtelėjo, nes verslininkai atideda investicijas tam laikotarpiui, kai bus tikresni dėl ateities. Tokia lūkuriavimo strategija lemia lėtesnę plėtrą jau šiandien, o dėl investicijų į gamybos plėtrą stygiaus gali tapti ekonomikos augimo kliuviniu ir vidutiniu laikotarpiu,“ – sako SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
