Tyrimo metu buvo apklausta maždaug 4 tūkst. įvairių šalių gyventojų. Paaiškėjo, kad, žiūrėdami televizorių, nemaža dalis žiūrovų ieško papildomos informacijos, todėl šiam tikslui po ranka dažniausiai turi išmanųjį telefoną, nešiojamąjį arba planšetinį kompiuterį. Naujosios technologijos daugelį pasyvių televizijos žiūrovų pavertė aktyviais įvairių informacinių laidų ar diskusijų dalyviais.
Lietuviai iš kitų šalių išsiskiria tuo, jog rečiausiai ieško papildomos informacijos apie transliacijos metu išgirstus daiktus ar paslaugas. Tiek lietuviai, tiek estai, leisdami laiką prie televizoriaus, dažniau ieško tiesiog išsamesnės informacijos, pavyzdžiui, apie aktorius ar sporto rezultatus. Tuo tarpu Šiaurės šalių gyventojai yra kur kas įtaresni. Apklausos duomenimis, nepatikliausiais galima būtų vadinti suomius – beveik kas trečias jų prisipažino žiūrėdamas televizorių internete tikrinantis išgirstus ir abejonių sukėlusius faktus.
Apklausa taip pat parodė, kad vis daugiau žmonių televizijos programas žiūri ne tik per televizorių, bet ir išmaniuosiuose įrenginiuose. Didžioji dalis lietuvių nurodė, kad dar patogiau būtų, jei žiūrimą televizijos programą jie galėtų nepertraukiamai perkelti, pavyzdžiui, iš televizoriaus į planšetinį kompiuterį.
„Išmanieji prietaisai akivaizdžiai pakeitė mūsų televizijos žiūrėjimo įpročius – daugelis esame nebe pasyvūs žiūrovai, o smalsūs, papildomą informaciją renkantys bei išgirstus faktus tikrinantys dalyviai. “, – sakė „Omnitel” viceprezidentas rinkodarai ir paslaugoms Darius Maikštėnas.
