Kol pasitelkus politinę demagogiją elektros brangimo tema netapo dar vienu pagrindo neturinčiu argumentu griebtis atominės elektrinės statybų, šią miglą būtina išsklaidyti.
Dar kartą sugrįždamas prie elektros temos, noriu įvardinti priežastis, kurios lėmė elektros brangimą. Kainą augino trys skirtingos kilmės faktoriai, kurių negalima analizuoti kartu, o reikia gilintis į kiekvieną atskirai.
Visų pirma, šiek tiek pakilo iš užsienio importuojamos elektros kaina. Aplinkybė, kurią verta žinoti: Lietuva ir 2012 metais už elektrą mokėjo brangiau nei Latvija ir Estija, nors visų trijų šalių elektros tinklas iš esmės yra bendras.
Šiaurės šalių elektros prekybos biržos „Nord Pool Spot“ duomenimis, Lietuvai importuojama elektra šių metų liepos-spalio mėnesiais vidutiniškai kainavo 163 Lt/MWh. Tai yra beveik 19 procentų brangiau nei Estijai, kuri mokėjo 137 Lt/MWh, ir 5,8 proc. daugiau nei Latvijai, kuriai elektra kainavo 154 Lt/MWh.
Skaičiai verčia kelti klausimą, ar iš tiesų efektyviai veikia elektros birža, kuria buvusioji valdžia ne kartą viešai džiaugėsi.
Antra elektros brangimo priežastis – sprendimas auginti Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokestį. Tai – politinių valdžios sprendimų sąlygota ir kasmet nuosekliai auginama elektros tarifo dedamoji.
VKEKK duomenimis, VIAP biudžetas 2013 metams yra beveik 964 mln. litų. 53 procentai šios sumos, daugiau nei 512 mln. litų atiteks importines gamtines dujas kūrenančios Elektrėnų elektrinės rėmimui.
Gerokai mažesnė šio mokesčio dalis, 194 mln. litų, bus skiriama elektros energijos gamintojams už elektros energijos gamybą, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, ir perdavimo sistemos bei skirstomųjų tinklų operatoriams už jos balansavimą. 168 mln. litų sulauks termofikacinės elektrinės.
Trečia aplinkybė, turinti įtakos elektros kainai – viso elektros ūkio valdymo efektyvumo stygius. Kasmet stebime tolygiai kylančius elektros skirstymo ir ūkio sisteminius kaštus, kurie 2013 metais augs 14 procentų. Galima palyginti su šilumos ūkiu. Čia šilumos tiekimo kaštai išlieka stabilūs.
Maža to, už visą Lietuvos elektros sistemos veiklą atsakinga UAB „Visagino atominė elektrinė“ kasmet skaičiuoja ne pelną, o nuostolius. Tai dar labiau pabrėžia ūkinio-ekonominio efektyvumo stygių.
Elektrai brangstant dėl aukščiau išvardintų priežasčių, kaltinti atsinaujinančią energetiką nėra pagrindo. Deja, nueinanti valdžia būtent po elektros brangimo priedanga bando suduoti smūgį žaliajai energetikai.
Maža to, kalbant apie atsinaujinančių išteklių taikymu grįstą energetikos ateitį iš principo negalima viename katile suplakti ir šilumos, ir elektros ūkio. Tai – skirtingi sektoriai, kurie veikia skirtingais principais.
Atsinaujinantys ištekliai, įdarbinti elektros gamyboje, nebūtinai lemia žemesnę elektros kainą, o dažniausiai ją didina. Visai kitaip šilumos ūkyje. Čia biokuras leidžia reikšmingai sumažinti galutinį šilumos tarifą.
Šiuo metu lietuviškas kuras kainuoja beveik 3 kartus pigiau už importuojamas gamtines dujas. Miestuose, kurie vartoja biokurą, šilumos kaina yra vidutiniškai trečdaliu mažesnė nei deginančiuose dujas. Tai – faktas.
