Pastaruoju metu šalis ir privačias įstaigas vertinančios reitingų agentūros Europoje buvo itin kritikuotos. Visų pirma dėl to, kad neįspėjo apie 2008 m. finansų krizę.
Vėliau – dėl to, kad ją kurstė, be konkrečių paaiškinimų mažindamos kai kurių ES šalių skolinimosi reitingus.
Itin nepalankių reitingų agentūrų išvadų pastaruoju metu sulaukė Graikija, Portugalija, Ispanija.
Europos Parlamento narės Laimos Liucijos Andrikienės manymu, krizės metu kai kurių euro zonos šalių reitingai mažinti neatsižvelgiant nei į vyriausybių taupymo planus, nei į šalims teikiamą ES pagalbą.
„Kredito reitingų agentūros tik dar labiau įsuko krizės spiralę, didino finansų rinkų nepasitikėjimą kai kuriomis šalimis. Skelbiamų vertinimų pasekmės praeityje buvo labai skaudžios, nuostoliai skaičiuoti milijonais eurų“, - lrytas.lt teigė L. Andrikienė.
Tad siekdama jų veiklą padaryti skaidresnę, o kartu ir mažinti šių agentūrų, ES nusprendė įvesti naujus jų veiklos kriterijus. Jie būtų taikomi visoms Europoje veikiančioms reitingų agentūroms, kurių trys didžiausios, "Standard & Poor's", "Moody's" ir "Fitch", pasidalijusios apie 95 proc. pasaulinės rinkos.
Galės reikalauti kompensacijos
Europos Parlamento balsavimu patvirtintose taisyklėse numatyta, kad reitingų agentūros turės paaiškinti pagrindinius kriterijus, nulėmusius suteiktą reitingą.
Be to, savo vertinimus agentūros galės pateikti tik iš anksto nustatytomis dienomis tris kartus per metus. Reitingai bus skelbiami ne anksčiau nei penktadienio vakarą, jau užsidarius Europos biržoms, ir ne vėliau kaip valanda prieš joms atsidarant.
Agentūros nebegalės teikti rekomendacijų valstybėms pakeisti priimtus politinius sprendimus.
Svarbu ir tai, kad už klaidingą reitingą ar netikslų vertinimą iš reitingų agentūrų bus galima reikalauti žalos atlyginimo. Tikimasi, kad tai paskatins skaidresnį ir tikslesnį kredito reitingų agentūrų darbą.
„Matant reitingų agentūrų įtaką rinkoms, nenormalu, kad jie neatsako už savo pateiktus vertinimus“, - teigė Europos Komisijos atstovė.
Viena iš trijų didžiausių reitingų agentūrų „Fitch“ atstovė lrytui.lt teigė, kad šiuo metu analizuoja, kokių veiksmų reikia imtis norinti atitikti naujojo ES reglamento reikalavimus. Tačiau „Fitch“ reitingų agentūrą neramina kai kurie pasiūlymai, galintys neigiamai paveikti visą rinką.
Mokytojui mokantis mokinys
Iki šiol kritikuotas ir reitingų agentūrų finansavimas. Pinigus jos gauna iš biržose esančių įmonių, kurias vėliau reitinguoja tos pačios agentūros.
„Sunku rasti dar akivaizdesnį interesų konfliktą. Tai lyg mokinys, mokantis mokytojui, kad jį įvertintų“, - teigė EP Žaliųjų frakcijos narys belgas Philippe`as Lambertzas.
Tad ES numatė priemonių, padėsiančių išvengti interesų konfliktų.
Kraštutiniais atvejais, nesilaikant nustatytų skaidresnės veiklos taisyklių, reitingų agentūrai gali būti atimta licencija užsiimti veikla ES teritorijoje.
Pasigirdus nuomonių, kad tokiu būdu ES mėgina pažaboti pastaruoju metu jai ne itin palankius reitingus suteikusias agentūras, Lietuvos atstovė EP L. Andrikienė teigė nematanti pagrindo nuogąstauti, kad nauji apribojimai turės įtakos reitingų agentūrų veiklai.
„Atvirkščiai, aiškios taisyklės sumažins mėgėjų „žvejoti drumstame vandenyje“ galimybes, bet ne sąžiningai ir skaidriai dirbančių reitingų agentūrų veiklą. Balsavau už šį dokumentą, nes jame nėra perdėto reglamentavimo ar reguliavimo, kuris trukdytų kredito reitingų agentūroms atlikti savo misiją“, - teigė politikė.
Dokumentas Europos Parlamente buvo priimtas didele balsų dauguma. Tikimasi, kad šį dokuentą pasirašius visoms šalims narėms, nauji reikalavimai pradės galioti dar šiais metais.
Prasti reitingai – pelnytai?
Tačiau lrytas.lt kalbinto Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresniojo eksperto Vytauto Žukausko teigimu, priežastys, dėl kurių reikėjo sugriežtinti reitingų agentūrų veiklos kriterijus, yra gana aptakios.
„Pabrėžiamas per didelis pasitikėjimas reitingų agentūromis, nepakankamas objektyvumas, kvestionuojamos naudojamos metodologijos.
Tačiau šios agentūros iki šiol veikė rinkos sąlygomis. Tad klientai ar investuotojai galėjo apsispręsti, kurios agentūros metodologija pasitikėti. ES institucijų įvardintos problemos yra gana paprastai išsprendžiamos – jei agentūra nepasitikima, jos paslaugų tiesiog neperkama“.
Ekspertas taip pat pabrėžė, kad klaidinga agentūrų veiklos naudą matuoti pagal tai, kokį vertinimą – teigiamą, ar neigiamą - ji pateikia.
„Tai, kas ES vadinama „nepasitikėjimo kūrimu“ tėra agentūrų šalių ar įmonių rizikos ir jos perspektyvos vertinimai. Taip, jie gali būti neigiami ar pesimistiški, tačiau vargu, ar reitingų agentūrų paslaugos būtų nors kiek naudingos, jei jos teiktų tik teigiamus vertinimus“, - teigė V. Žukauskas.
Jo manymu, mažinti kai kurių euro zonos šalių reitingą buvo rimtų ir nepaneigiamų priežasčių, pavyzdžiui, valstybės viešojo sektoriaus skola, išlaidavimas, ekonominį augimą smukdantis mokesčių kėlimas.
Be to, neatmetama galimybė, kad ataskaitas teikiant tik pagal griežtą iš anksto nustatytą kalendorių, gali būti atvejų, kad rinkų laiku nepasieks vienokia ar kitokia būtina informacija.
Tiesa, EP priimtame dokumente numatyta, kas išimtinais atvejais reitingų agentūros galėtų pateikti daugiau nei tris metines ataskaitas, tačiau toks reitingų agentūros sprendimas turėtų būti aiškiai pagrįstas.
Kriterijai nepakenktų ir vyriausybėms
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas dvejopai vertintino ir sprendimą iš kredito reitingų agentūrų reikalauti atlyginti dėl klaidingų ataskaitų patirtą žalą.
Viena vertus, tai gali didinti šių agentūrų teikiamų paslaugų kokybę. Kita vertus, tuo gali piktnaudžiauti investuotojai, atsakomybę už sprendimo priėmimo riziką perkeldami reitingų agentūroms.
„Investuotojai gaus daugiau neapdairios laisvės veikti, nes nuostolius už savo veiksmus dengs ne jie patys, o agentūros.
Be to, ar ne tokios pačios teisinės pasekmės turėtų laukti, pavyzdžiui, valdžios institucijų, kurios neteisingai prognozavo savo biudžeto deficitą? O gal valdžia privačiam sektoriui kelia tokius reikalavimus, kurių pati niekada nesilaikė ir nesiruošia laikytis?“ - retoriškai klausė V. Žukauskas.
Europos Sąjungoje neatmetama galimybė ateityje sukurti ir Europos reitingų agentūrą. Tačiau skaičiuojama, kad tokia Europos agentūra per penkerius metus galėtų pareikalauti itin didelių sumų – nuo 300 iki 500 mln. eurų.
Be to, manoma, kad, jei ją finansuos šalys narės, jas vertinančiai Europos reitingų agentūrai bus sunku išvengti interesų konfliktų.
Tolimesni svarstymai dėl vieningos Europos reitingų agentūros atidėti iki 2016 metų.
