Nors visi darbai svarbūs, ministras pripažino, jog didžiausias galvos skausmas ir rūpestis yra Susisiekimo ministerijos darbų dalis, kad laiku būtų pradėtas eksploatuoti Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas.
Mat ši darbų dalis yra tokia, kad gali sutrikdyti visą projektą.
– Nuo ko pradėsite? – „Lietuvos rytas” paklausė R. Sinkevičiaus.
– Baigiasi uosto gilinimo konkursas (jį laimėjo olandų bendrovė „Van Oord Dredging and Marine Contractors”, pasiūliusi darbus atlikti už 87 mln. litų. – Red.).
Čia labai svarbu, kad „Klaipėdos naftos” ir Klaipėdos jūrų uosto atliekami darbai netrukdytų vieni kitiems.
Pavyzdžiui, kas bus, jeigu įrengiant krantinę laivui švartuotis, kalant polius gylis vėl sumažės?
Kas turės atlikti papildomus gilinimo darbus? Ir tokių pavyzdžių gali būti daugiau. Reikia aiškiai apibrėžti, kas už ką atsakingas.
Beveik neabejoju, kad Susisiekimo ministerija ir uostas viską padarys laiku. Kitokios nuostatos negali būti.
Kitas svarbus dalykas – geležinkelio „Rail Baltica” projektas. Bėda ta, kad konkursuose darbų kainos gerokai išaugusios. Projektas finansuojamas ne tik iš ES lėšų, bet ir iš valstybės biudžeto, o jis nėra begalinis. Pakilus darbų kainoms nebeužtenka pinigų projektui finansuoti.
– Ar tai nesužlugdys projekto? Jis juda lėčiau, nei tikėtasi?
– Finansavimas numatytas ir tas projektas vykdomas. Konkursinės kainos padidėjo turbūt dėl nepakankamos konkurencijos.
– Projekte buvo numatyta, kad iki 2015 metų europinė vėžė pasieks Kauną.
– Manau, kad tai bus įgyvendinta. Galbūt kai kurie etapai nebus įgyvendinti Šiaulių kryptimi.
Korekcijos daromos, kai jų reikia. Ieškosime būdų, kad „Rail Baltica” būtų įgyvendinta taip, kaip numatyta. Žinoma, ruožas iki Kauno yra svarbiausias.
– Viešai pareiškėte, kad pigių skrydžių bendrovės turėtų kraustytis į Kauną, o Vilniuje dirbtų solidesni oro vežėjai.
Nebijote prarasti partnerių? „Wizzair” pareiškė, kad dirbs arba Vilniuje, arba kraustysis į kitą šalį.
– Niekas per prievartą niekam nieko nepasiūlys ir neprivers. Būtų nelogiška manyti, kad galima privačiai kompanijai pasakyti – jūsų čia nebus, jūs būsite ten.
Oro uostų paslaugų kainodarą renkasi mūsų reguliuojamos įmonės. Rinkodara turi būti tokia, kad bendrovės norėtų dirbti Lietuvoje – ir Kaune, ir Vilniuje, ir Palangoje. Šnekame apie rinkodarą, o ne apie prievartą.
– Ką manote apie nacionalinio vežėjo steigimą – Vilniaus savivaldybės kuriamą „AirLituanica”?
– Susisiekimo ministerijos pozicija labai aiški. Mes tikrai netrukdysime. Padėsime įgyvendinti visus formalumus gauti licenciją.
Esame už tai, kad toks nacionalinis vežėjas atsirastų.
– Kada persėsite į elektromobilį? Tai buvo numatyta Vyriausybės programoje.
– Susisiekimo ministerijos kieme jau yra įranga elektromobiliams įkrauti. Esame apsitarę, kad porą elektromobilių arba išsinuomosime, arba įsigysime.
Norime išmėginti patys ir pareklamuoti kitiems. Tikimės, kad tai bus šiemet. Ministerijoje apsitarėme, kad reikia pabandyti.
– Užsiminėte, kad ekologinio mokesčio lėšos galėtų būti skirtos keliams remontuoti. Ar jų būklė blogėja?
– Ekspertų atliktas kelių dangos vertinimas rodo, kad kelių būklė Lietuvoje blogėja.
Kiek ji dar gali blogėti, aš nežinau. Bet aiškiai suvokiu, kad dabar gauname naudą iš ankstesnių investicijų į kelius.
Jei neskirsime pinigų, ateis laikas, kai investicijų prireiks labai staigiai ir labai didelių. Tai yra žinoma.
Jeigu mūsų ekonomika kils, viliuosi, kad daugiau lėšų bus skiriama iš degalų akcizų.
Turiu viltį, kad imsimės priemonių, o greičiausiai taip ir bus, apriboti iš aplinkinių šalių bakuose įvežamų degalų kiekį – dėl to surinktume daugiau akcizo. Diskutuojame apie degalų automobilių bakuose matavimo įrangą.
– Pasikeitus valdžiai iš karto pakeisti ir Susisiekimo ministerijai pavaldžių įmonių – Kauno oro uosto, Vilniaus oro uosto, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovai. Tai politinis sprendimas?
– Ne. Taip susiklostė situacija. Čia niekas nebuvo specialiai daroma.
Gali atsitikti taip, kad reikės ir kitus vadovus keisti. Neverta pūsti čia tos politinės miglos.
