Nors nedarbas pamažu traukiasi, emigracija lėtėja, vis daugiau į Lietuvą grįžta kadaise geresnio gyvenimo svetur ieškojusių lietuvių, padėtis, anot R. Dargio, yra prasta.
„60 procentų Vilniaus gyventojų moka mokesčius, o kitose savivaldybėse, ypač mažose, yra labai blogai – ten mokesčius moka 20 proc. gyventojų, o likusi dalis yra išlaikoma“, - kalbėjo LPK vadovas.
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto naujausia šalies savivaldybių lyginamoji analizė parodė, kad per praėjusius metus atotrūkis tarp pagrindinių namų ūkių ekonominių rodiklių – vidutinio darbo užmokesčio, senatvės pensijos, nedarbo ir pradelstų mokėjimų - dar labiau išaugo.
Vilniečiai vidutiniškai per mėnesį uždirba 1931 litą, tuo tarpu Šalčininkų rajono gyventojai „į rankas“ gauna 1200 litų. Tačiau ir tai viso labo vidurkis - neretam tenka menkesnės pajamos ir metų metus velkasi skolos. Mažose savivaldybėse vis dar spėriai auga skurdas.
„Lietuvoje kas penktas žmogus skursta, tūkstančiai užmiega alkani“, - skelbia „Maisto bankas“. Ir nors šios paramos organizacijos, dalijančios maisto produktus nepasiturintiems, rankos pasiekia ne visas šalies savivaldybes, anot „Maisto banko“ atstovo Vaidoto Ilgiaus, atokesniuose rajonuose, kur ekonominis sąstingis didesnis, kaimiškose vietovėse skurstančiųjų kur kas daugiau.
Ši organizacija pernai maisto išdalijo 42 640 Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos rajonų gyventojams. Labdaros organizacija „Caritas“ tiekė maisto 305 tūkst. gyventojų, „Raudonasis Kryžius“ - beveik 97 tūkst.
R. Dargis įsitikinęs, kad sunkią padėtį dar labiau blogins mažėjantis gimstamumas: „Lietuvoje per metus gimsta 7 tūkstančiais mažiau žmonių, nei miršta. Tad mes tiesiog išmirštame. Prisidėjo ir emigracija, kuri itin augo krizės metais. Kol kas krizės priežastys Europoje nepašalintos“.
Darbo ir socialinių tyrimų instituto pernai atlikto tyrimo duomenimis, 2021 m. gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės iki 2,67 mln., iki 2025 m. darbingo amžiaus žmonių gali sumažėti apie 400 tūkst., o kai kuriuose mažuose miesteliuose daugiau nei pusė gyventojų gali likti pensininkai.
Ekonomiškai neaktyvių gyventojų ir bedarbių skaičius šalyje siekia beveik 60 proc., kai kuriuose rajonuose viršija 75 proc.
2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyventojų skaičius dar perkopė 3 milijonus.
Išaugus gyventojų emigracijai ir esant žemam gimstamumui, 2001-2012 m. laikotarpiu, išankstiniais vertinimais, šalyje buvo prarasta 14 proc. arba apie 487 tūkst. gyventojų.
Gyventojų emigracija pirmaisiais krizės metais (2008-2010 m.) Lietuvoje augo itin sparčiai (nuo 24 iki 83 tūkst.). Per pirmus aštuonis 2012 m. mėnesius, palyginti su analogišku 2011 m. laikotarpiu, emigrantų skaičius sumažėjo nuo 39 iki 30 tūkst., o imigrantų – išaugo nuo 10 iki 15 tūkst.
Sparčiausiai gyventojų skaičius pastarąjį dešimtmetį mažėjo mažesniuose šalies miestuose – beveik 20 proc. Tokie miesteliai neteko apytikriai kas penkto gyventojo. Tai rodo spartų mažesniųjų Lietuvos miestų ir miestelių nykimą.
Kai kuriuose rajonuose – Akmenėje, Ignalinoje ir Pasvalyje ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičius viršija 75 proc. Tokiuose rajonuose vienas dirbantysis išlaiko maždaug du pensininkus. Vilniuje vieną pensininką – maždaug 2,34 dirbančiojo.
„Jei Lietuva pasirūpintų investicijomis ne tik valstybei, bet ir regionams, tai stabilizuotų padėtį šalies pakraščiuose“, - įsitikinęs LPK vadovas R. Dargis.
