Kipro gyventojai antradienį grįžta į darbus ir prie kitų kasdienių reikalų po tris dienas iš eilės trukusio šventinio savaitgalio. Tačiau per praėjusias ne darbo dienas kipriečių nuotaika ne pakilo, o subjuro.
Ne vienam salos gyventojui teko aukoti savo laiką stovint eilėse prie bankomatų. Kartais – veltui, nes pinigai iššluoti.
Sąmyšį šalyje sėja praėjusio penktadienio vakarą pasiektas euro zonos finansų ministrų ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitarimas teikti Kiprui 10 milijardų eurų finansinę paramą.
Tačiau jos sąlygos pribloškė: mainais į paskolą Kipras ne tik turi veržtis diržus, bet ir taikyti skausmingas priemones bankų indėlininkams. Dėl to Kipre galima dažnai išgirsti ir riebius rusiškus keiksmažodžius. Antradienį Kipro parlamentas turėtų apsispręsti dėl ES paramos sąlygų.
Neapsisprendžia dėl procentų
Iš pradžių skelbta, kad tie Kipro bankų indėlininkai, kurių sąskaita siekia iki 100 tūkst. eurų, turės sumokėti vienkartinį 6,75 proc. mokestį, o kurių sąskaita yra didesnė – 9,9 proc. mokestį. Tai esą padėtų surinkti 5,8 mlrd. eurų.
Tačiau kilus milžiniškam žmonių nepasitenkinimui vakar imta svarstyti kitokia indėlių apmokestinimo sistema: turintiems mažesnius nei 100 tūkst. eurų indėlius reikėtų sumokėti 3 proc., 100–500 tūkst. eurų – 10 proc., o didesnius nei 500 tūkst. eurų indėlius – 15 proc. vienkartinį mokestį.
Vėliau prabilta ir apie galimybę apmokestinti tik indėlius, kurie siekia daugiau nei 100 tūkst. eurų. Vieną sprendimą po kito kaitaliojusi valdžia sulaukė pykčio šūksnių, protestų, o pati perkaito – parlamentas atidėjo balsavimą dėl prezidento Nicos Anastasiades patvirtintų sąlygų.
„Chaosas, žmonės nusivylę, patiria didžiulį stresą”, – taip situaciją Kipre apibūdino Pafo mieste gyvenanti architektė 28 metų Birutė Kriukelytė-Kazlauskienė.
Pinigus pasiėmė ne visi
Ji, kaip ir didelė dalis kitų Kipro gyventojų, savaitgalį stojo į eilę prie bankomatų ir pasiėmė iš sąskaitos pinigus. Spėjo ne visi – bankomatuose pasibaigė pinigai, o bankai savaitgalį nedirbo.
„Mano direktorius šeštadienį bandė pasiimti pinigų, bet bankomatai nedavė nė euro”, – sakė B.Kriukelytė-Kazlauskienė.
Anot jaunos moters, Kipro gyventojai dabar baiminasi, kad dėl griežtų ES ir TVF finansinės pagalbos sąlygų iš šalies išsilakstys užsieniečiai, niekas čia nebenorės investuoti, sustos darbai.
„Skambino situacija pasibjaurėjęs klientas iš Artimųjų Rytų, jis net pasakė, kad perves avansą į kitos šalies banką. Turime klientų rusų, bet bijome, kad kitą savaitę jie atsisakys projektų”, – pasakojo lietuvė architektė.
Prilygino konfiskavimui
Vieša paslaptis, jog prieštaringai vertinamas mokestis indėliams, kurie laikomi Kipro bankuose, iš tiesų skaudžiausiai kirs per rusų kišenes. Mat beveik pusė Kipro bankų indėlininkų, kaip manoma, sudaro toje šalyje negyvenantys Rusijos piliečiai.
Briuselyje kalbama, kad tokiomis pagalbos Kiprui sąlygomis ES nori parodyti špygą Rusijai, kuri vilioja Nikosiją savo paskolomis. Be to, skirtingais duomenimis, Kipro bankuose rusų indėlininkų laikoma suma siekia 20–30 mlrd. JAV dolerių ir daugiau.
„Rusai per vieną dieną prarado iki 3,5 mlrd. eurų”, – buvo rašoma „Forbes” rusiškos versijos tinklalapyje. O Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas siūlomą mokestį bankų indėliams pavadino žingsniu, prilygstančiu konfiskavimui. Kita vertus, manoma, kad rusai Kipre laiko daug juodųjų pinigų. Jų kilmė Kipro bankininkams nelabai rūpi.
„Šeštadienį prekybos centre girdėjau telefonu kalbantį rusakalbį, turintį namus, verslus. Jis sakė: „Išsiimu visus aktyvus, viską parduodu ir išvažiuoju”, – tokią situaciją prisiminė Kipro pietuose esančiame Limasolyje gyvenanti finansininkė Inga Augulienė.
Vakar „Lietuvos rytui” moteris tikino, kad pastarosiomis dienomis Kipre buvo galima atsiskaityti banko kortelėmis. Tiesa, lietuvė vis tiek patyrė šiokių tokių nepatogumų. Kipro centrinis bankas savaitgalį laikinai uždraudė bankams vykdyti bet kokį pinigų pervedimą ir mokėjimą tiek šalyje, tiek užsienyje.
Dėl to I.Augulienė negalėjo užsienyje studijuojančiai dukteriai pervesti pinigų, nors motina ir duktė naudojasi to paties banko paslaugomis.
Žinia pasiekė per kelionę
Būtent svetur esančius, keliaujančius Kipro bankų sąskaitų turėtojus ši krizė pribloškė labiausiai. Antai 39 metų švedė Monika Kipre dirba jau 5 metus. Kai buvo susitarta dėl pagalbos Kiprui sąlygų, moteris kaip tik buvo Beirute (Libane) ir tik vakar vėlai vakare išskrido į Kiprą.
Savaitgalį prisijungusi prie savo elektroninės bankininkystės sistemos Monika pastebėjo, kad negali pervesti pinigų nei tarp savo sąskaitų, nei į užsienį. Moteris tuo metu dar nežinojo, kas įvyko, ir net rašė piktą elektroninį laišką. Veltui.
„Man pasisekė, kad pasiėmiau grynųjų pinigų ir išsikeičiau juos oro uoste.
Abejojau, ar Beirute veiks mano kortelė, tiesiog nenorėjau dėl to patirti streso”, – pasakojo Monika. Toks atsargumas jai šį kartą atsipirko su kaupu.
Tačiau grynųjų pinigų ne itin daug turėjusi švedė nerimavo dėl gandų, kad Kipre bankai neveiks dar bent porą dienų, o gal ir daugiau.
„Jei bankai bus uždaryti savaitę, turėsiu valgyti su kaimynais. Mano šaldytuvas tuščias, – juokavo moteris. Be netrukus pridūrė: – Na, automobilis pripildytas degalų, galėsiu nuvažiuoti į darbą. O dėl maisto visada ko nors yra spintelėje.”
Daugiausia nerimo Monikai kėlė klausimas, kas bus, jei panikos ištikti Kipro gyventojai vos atidarius bankus puls atsiimti savo indėlių.
Įtampą ir nežinią Kipre didina ir tai, kad parlamentas atidėjo balsavimą dėl finansinės pagalbos sąlygų iki antradienio vakaro, nors turėjo balsuoti pirmadienį.
Kipro gelbėjimo poveikį pajus ir Lietuva?
Savaitgalį euro zonos finansų ministrai sutarė dėl Kipro gelbėjimo priemonių, kurios sukėlė didelį atgarsį ne tik šioje saloje, bet ir visoje Europoje. Anot „Swedbank” vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Kipro gelbėjimo pasiūlymas yra išskirtinis, o jį papildantys reikalavimai turės įtakos ir Lietuvos ekonomikai.
Kipras yra trečia pagal populiarumą Lietuvos tiesioginių užsienių investicijų kryptis. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos įmonės į ten įsteigtas holdingo kompanijas buvo investavusios 575 mln. litų.
Tiesa, Kipro bankų sąskaitose esanti suma nėra aiški – ji gali būti ir mažesnė, ir didesnė nei bendros investicijos šioje šalyje. Bet kuriuo atveju kai kurios Lietuvos įmonės tam tikros „bausmės” neišvengs”, – sakė ekspertas.
Laukia Rusijos sprendimo
Sausį Kipras oficialiai kreipėsi į Rusiją su prašymu penkeriems metams atidėti valstybinės lengvatinės 2,5 mlrd. eurų paskolos išmokėjimą.
Vakar Rusijos pareigūnai skelbė dar neapsisprendę dėl prašymo. Padėtį apsunkino TVF ir ES finansinės pagalbos Kiprui sąlygos.
Rusijos finansų ministerija skelbė, kad sprendimą dėl indėlių apmokestinimo Kipro bankuose euro zona priėmė nepasikonsultavusi su Maskva. Šis žingsnis esą gali turėti įtakos Rusijos sprendimui dėl paskolos Kiprui sąlygų palengvinimo.
ES pareigūnai tikisi, kad Rusija pailgins Kiprui paskolos grąžinimo terminą penkeriais metais – iki 2021-ųjų – ir pakeis kai kurias sąlygas.
Rusija Kiprui antikrizinę paskolą išdavė 2011 metais. Kiprą skolų krizė sudrebino 2011 m. rudenį. Tuomet šalis iš Rusijos gavo paskolą, kuri siekė apie 10 proc. šalies BVP.
2012 m. vasarą Kipras pradėjo preliminarias derybas su tarptautiniais kreditoriais – Europos Komisija, TVF ir Europos centriniu banku.
Kipras prašė Rusijos išduoti dar vieną, 5 mlrd. eurų, paskolą. Vėliau Maskva pareiškė, kad Kiprui greičiausiai šios paskolos neprireiks, nes šalis jau susitarė dėl paramos su kreditorių trejetu.
