„Pagaliau Kipras užbaigė netikrumo ir nesaugumo laikotarpį ekonomikoje. Išvengta netvarkingo bankroto, kuris būtų lėmęs pasitraukimą iš euro zonos su pragaištingomis pasekmėmis“, - sakoma atstovo Christo Stilianidžio pranešime. Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtoje žinutėje padėkojo Kipro žmonėms.
„Dėkoju už jūsų palaikymo žinutes. Jos suteikė man jėgų praeitą naktį kovojant, kad Kiprui būtų užtikrintos geriausios įmanomos sąlygos“, - rašė jis.
Kipro gyventojai, pirmadienį sužinoję, kad pagal naują Europos Sąjungos (ES) vadovaujamą jų šalies finansinio gelbėjimo planą bus uždarytas vienas didelis bankas, o kitame bus nurėžta dalis nuo stambiųjų indėlių, reiškė abejones, ar jų ekonomika bus išgelbėta.
„Tai katastrofa. Man atrodo, kad padaryta per mažai ir per vėlai“, - sakė antrojo didžiausio Kipro banko „Laiki“, kuris bus uždarytas, klientas Tudoras Neagu, nesėkmingai mėgindamas išsiimti pinigų bankomate Nikosijos Ledros gatvėje.
„Negaliu išsiimti pinigų, nes bankomatas neveikia. Abejoju, ar Kipras kada nors atgims“, - apgailestavo vyras. Už jo eilėje stovėjęs „Laiki“ klientas taip pat liko nieko nepešęs.
Pagal Kipro susitarimą su euro zonos lyderiais, „Laiki“, kuris dar žinomas kaip Liaudies bankas, bus padalytas į „gerąjį“ ir „blogąjį“ bei galiausiai likviduotas.
Pereinamuoju laikotarpiu Europos centrinis bankas (ECB) skirs Kiprui 9 mlrd. eurų (31,1 mlrd. litų) iš Krizinės likvidumo pagalbos fondo.
Kipro bankas (BOC), kuris yra didžiausias šalyje, išliks, tačiau turės „apkirpti“ didesnius nei 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų) indėlius, o tai bus didžiulis smūgis investuotojams, kurių didelę dalį sudaro Rusijos fiziniai ir juridiniai subjektai.
Dėl šios kritinės padėties Kipre, kuriame dirba daug imigrantų, daugelį žmonių apėmė neviltis ir susirūpinimas dėl ateities.
„Banke pinigų nėra. Man reikia maisto, susimokėti nuomą. Man reikia visko. Atėjau, tačiau bankas neatiduoda mūsų pinigų“, - sakė pakistanietis Fawzi Allada, iš pykčio vaizduodamas, kaip suplėšo Kipro banko čekių knygelę.
Kiprietis pensininkas Michaelis Loizas prognozavo, kad įsigaliojus naujajam susitarimui daugelis finansinio sektoriaus darbuotojų bus atleisti.
„Numatau, kad bankininkystės ir viešojo sektoriaus žmonės neteks darbo. Atlyginimai bus sumažinti, pablogės gyvenimo standartai“, - sakė jis.
Daugelis kavinių, restoranų ir parduotuvių Nikosijos centre pirmadienio rytą buvo ištuštėję, Kipro žmonėms mėginant suvirškinti finansinio gelbėjimo plano detales po to, kai buvo atmesta ankstesnė itin nepopuliari programa, pagal kurią buvo numatoma apmokestinti visus indėlius bankuose.
Kipro pareigūnai uždarė bankus dešimčiai dienų, vyriausybei paskubomis ieškant priimtinesnių finansavimo šaltinių, kad Nikosija galėtų įgyvendinti savus įsipareigojimus pagal susitarimą su tarptautiniais skolintojais.
„Man ankstesnis susitarimas buvo geresnis. Bent jau būtume išvengę šio netikrumo. Tačiau palaukime, kaip susiklostys nauja sutartis. Daug kas priklauso nuo to, kada rytoj atsidarys bankai“, - sakė vienos parduotuvės savininkė.
Jos parduotuvė buvo beveik tuščia, išskyrus kelis moksleivius.
„Žmonės tebemėgina suvokti, kiek sunki yra jų padėtis. Šią savaitę ir net šiandien pirkėjų beveik nesulaukiau“, - moteris sakė naujienų agentūrai AFP, kai pora mergaičių priėjo susimokėti už saldainius.
Vienoje iš siaurų senamiesčio gatvelių įsikūrusios krautuvėlės, pardavinėjančios tik rusiškas prekes, savininkas Ilijas Tursidis ir jo padėjėja Melina taip pat labai susirūpinę.
„Jeigu žmonės turės darbo, mes irgi turėsim darbo. Jeigu jie neturės darbo, neteksim ir mes“, - sakė susikrimtęs I.Tursidis, nusiėmęs kepuraitę ir braukdamasis kaktą.
Melina atrodė apimta dar didesnio nerimo.
„Jeigu rusai išvyks, mes tikriausiai užsidarysime, nes čia perka tik rusai“, - sakė ji.
Viduržemio jūros rytinėje dalyje esančios salos, kuri garsėjo kaip mokesčių rojus, finansinio gelbėjimo prireikė daugiausiai dėl didelių nuostolių, patirtų dėl investicijų Graikijoje.
Graikija pirmadienį sakė, kad Kipro ir tarptautinių kreditorių susitarimas bus skausmingas, bet būtinas norint išvengti chaoso, kuris būtų kilęs, jeigu ši Viduržemio jūros sala būtų buvusi išmesta iš euro zonos.
„Anksti sekmadienį sudarytas susitarimas dėl Kipro yra skausmingas, bet juo sustabdomas žygis chaoso, kuris būtų netvarkingo bankroto ir pasitraukimo iš euro (zonos) pasekmė, link“, - sakoma Graikijos vyriausybės atstovo Simo Kedikoglaus pareiškime.
„Dabar svarbu padėti Kiprui atsitiesti“ ir grįžti prie klestėjimo bei augimo, pridūrė jis.
Graikiją ir Kiprą saisto glaudūs kultūriniai, istoriniai ir geografiniai saitai, o dabartinės Kipro bankų problemos atsirado dėl to, kad jie 2012-ųjų kovą dalyvavo anuliuojant daugiau kaip 100 mlrd. eurų privačių Graikijos skolų.
sa
„Svarbiausia, kad sudarėme susitarimą, kuris leidžia iš naujo užvesti ekonomiką ir padėti pamatus naujai pradžiai, - sakė Ch. Stylianidis. - Be abejo, esama skausmingų aspektų, kurie užkraus naštą mums visiems.“
Partijos „Diko“ deputatas Nikolas Papadopulas, vadovaujantis parlamento finansų komitetui, taip pat sakė, kad šis susitarimas bus skausmingas Kipro žmonėms.
„Nekyla menkiausių abejonių, kad susitarimas su euro zona ir susitarimas dėl finansinio gelbėjimo su (tarptautiniu skolintojų) trejetu bus labai skausmingas“, - pažymėjo jis.
Anksti komentuodamas šį susitarimą, Žaliųjų partijos įstatymų leidėjas Georgas Perdikis sakė valstybinei televizijai: „Kai spaudimas sumažės, turėtume rimtai įvertinti, ar likti euro zonoje atitinka mūsų interesus, ar verčiau pakeisti savo valiutą.“
Buvęs Kipro centrinio banko vadovas Afksentis Afksentijas sakė valstybiniam radijui: „Kipras patyrė didelį smūgį, o mūsų gyvenimo standartai nusiris žemyn. Nors ekonomika galbūt sugebės atsigauti per dvejus-trejus metus, mūsų gyvenimo standartams atsikurti reikės bent dešimties metų.“
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy pirmadienį paragino „kiek įmanoma greičiau“ įgyvendinti susitarimą tarp Nikosijos ir jos tarptautinių skolintojų dėl Kipro finansinio gelbėjimo plano.
Sveikindamas susitarimą „užtikrinti tvarią Kipro ateitį euro zonoje“, H. Van Rompuy sakė, jog „dabar visos šalys turi užtikrinti, kad jis būtų įgyvendintas kiek įmanoma greičiau.“
