Šiuos metus Lietuvos gyventojai pradėjo taupiai: metų pradžioje pabrangus elektros energijai vieno būsto sąskaitos už sunaudotą elektros energiją padidėjo vos pora litų. Vidutinė sąskaita už gruodį sunaudotą elektrą Lietuvoje siekė 68,05 Lt, sausį – 70,12 Lt. Didesnis tarifas už elektros energiją taikomas nuo vasario, taigi gyventojai už sausį suvartotą elektrą mokėjo daugiau.
Kitą mėnesį šalies gyventojai grįžo prie senų įpročių – vieno būsto vidutinė sąskaita už vasarį sunaudotą elektrą padidėjo 12 proc. (10,38 Lt) ir sudarė 80,5 Lt.
„Vienos sąskaitos“ indekso duomenimis, daugiausia šios žiemos mėnesiais už elektros energiją mokėjo vilniečiai (vienas būstas vidutiniškai 88,37 Lt). Kiek mažiau – klaipėdiečiai (86,75 Lt) ir kauniečiai (71,19 Lt).
Skaičiuojama, kad per pastaruosius trejus metus sąskaitos už elektrą Lietuvoje padidėjo beveik 1,5 karto. „Vienos sąskaitos“ indekse suskaičiuota, kad 2010 m. vidutinė sąskaita už elektrą Lietuvoje žiemos mėnesiais siekė 49 Lt, 2011 m. – 59,84 Lt, 2012 m. – 63,05 Lt, 2013 – 72,89 Lt.
Elektra šalyje brangsta augant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokesčiui, taip pat padidėjus elektros energijos įsigijimo, perdavimo paslaugos, sistemos paslaugos bei tiekimo kainoms.
Norėdami sutaupyti ir patenkinti besikeičiančius poreikius Lietuvos gyventojai turi galimybę kas 12 mėnesių pasikeisti tarifų planą.
Žiemą pigiausia gyventi Kaune, tačiau geriausia – Klaipėdoje
Palyginus vidutines namų ūkio išlaidas trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose paaiškėjo, kad mažiausios būsto išlaidos Kaune, didžiausios Vilniuje, o geriausia gyventi Klaipėdoje. Ten gyventojai mokesčiams atseikėja mažiausią savo atlyginimo dalį.
Kauno gyventojų komunaliniai ir kiti periodiniai mokesčiai už vidutinį būstą buvo mažiausi. 2012-2013 m. žiemą už šildymą, elektrą, komunalines, telekomunikacijų ir kitas paslaugas jie vidutiniškai mokėjo po 685,34 Lt – apie 40 proc. vidutinio mėnesio darbo užmokesčio. Vilniuje tiems patiems mokesčiams gyventojai išleido 60 Lt daugiau – vidutiniškai po 745,38 Lt per mėnesį. Kadangi Vilniuje vidutinis atlyginimas yra didžiausias, tai komunalinės ir kitos išlaidos sudarė apie 38 proc. jų gaunamo vidutinio atlyginimo.
Pagal namų ūkio išlaidas ir vidutinį atlyginimą Klaipėda pateko į aukso viduriuką. Šią žiemą Klaipėdoje kas mėnesį mokesčiams būstui vidutiniškai buvo skiriama po 707,38 Lt. Nors būsto išlaikymas uostamiestyje kainuoja daugiau negu Kaune, tačiau didesnį vidutinį atlyginimą gaunantiems klaipėdiečiams pinigų lieka daugiau.
Sumokėje komunalines ir panašias periodines įmokas, 64 proc. savo atlyginimo jie gali skirti maistui, pramogoms ir kitoms paslaugoms bei prekėms.
Kaip ir kiekvienais metais taip ir šiemet Klaipėdos gyventojams būsto šildymas kainavo mažiausiai – vidutiniškai po 461,38 Lt per mėnesį.
Išlaidos mokesčiams nuolat auga
Komunalinių, ryšio ir kitų paslaugų tiekėjų sąskaitoms skiriama išlaidų dalis kasmet auga. 2010 m. namų ūkio išlaidos sudarė apie 33 proc. vidutinio mėnesio atlyginimo, kurį skaičiuoja Statistikos departamentas. Dabar joms tenka skirti apie 39 proc..
Palyginti 2010 m. ir 2013 m. žiemas, labiausiai didėjo išlaidos elektrai – dabar joms reikia skirti beveik pusantro karto daugiau negu prieš trejus metus. Per tą patį laikotarpį trečdaliu kilo išlaidos ryšiui, internetui, televizijos paslaugoms. Panašiai brango šildymas ir dujos.
Per trejus metus beveik nekito vandeniui, švarai, šiukšlių išvežimui ir kitiems komunaliniams būsto mokesčiams skiriamos išlaidos.
Greičiausias internetas atsispindi sąskaitose
Vilniečiai jau kelerius pastaruosius metus gali didžiuotis besinaudojantys greičiausiu internetu pasaulyje. Tačiau toks titulas turi savo kainą – tai parodė šios žiemos mokesčių analizė.
„Vienos sąskaitos“ duomenimis, vidutinis Vilniaus namų ūkis 2012-2013 m. žiemą už internetą, kabelinę televiziją ir kitas ryšių paslaugas kas mėnesį vidutiniškai mokėjo po 74 Lt. Ši suma sudarė beveik 4 proc. vidutinio vilniečio atlyginimo. „Net Index“ savo interneto svetainėje pateikia visų didžiausių pasaulio miestų interneto ryšio spartas. Sąrašo viršuje įkopęs Vilnius pirmauja jau kelerius metus iš eilės. Šiuo metu vidutinė vilniečio naudojama interneto sparta – beveik 50 Mb/s. Tačiau jie gali rekordiškai greitai ne tik atsiųsti, bet ir dalytis failais. Vilniuje vidutinė išsiuntimo sparta siekia daugiau kaip 43 Mb/s greitį. Savo artimiausius konkurentus Centrinį Honkongo salos rajoną Lietuvos sostinė lenkia daugiau kaip 10 Mb/s.
Tačiau ne tik Vilnius gali didžiuotis pasaulinio lygio internetu. Kaunas taip pat patenka tarp miestų lyderių. Laikinoji sostinė su vidutine 32 Mb/s atsisiuntimo sparta „Net Index“ reitinge užima 5 vietą. Tačiau jiems internetas kainuoja ne tiek daug, kiek Vilniaus gyventojams. Kauniečiai už internetą ir kitas ryšio paslaugas šią žiemą vidutiniškai mokėjo 24 Lt mažiau nei vilniečiai – po 50 Lt.
Interneto ir kitų ryšio paslaugų sąskaitų augimui įtaką darė ne tik sparti šviesolaidžio interneto plėtra, bet ir augantis mobiliaisiais telefonais besinaudojančių gyventojų skaičius. Aktyvių abonentų skaičius Lietuvoje 2012 m. pabaigoje peržengė 5 mln. ribą. Šiuo metu kiekvienam gyventojui tenka apie 1,7 aktyvios SIM korteles.