Gruodžio pabaigoje analizavome optimistiškai nuteikusius lapkričio mėnesio rodiklius, akcentuodami žvalų bendrojo paskolų portfelio augimą. Tuo pačiu prisiminėme „Snoro“ nacionalizavimo metines ir konstatavome, kad per metus bankų sistema kompensavo praradimus ir veikia stabiliai.
Po mažiau nei dviejų mėnesių buvo sustabdyta Ūkio banko veikla, turtas padalintas į veiksniąją ir neveiksniąją dalis. Neveiksnios galūnės amputacija atlikta chirurgiškai tiksliai ir greitai, užkratas neišplito į kitas sistemos dalis, todėl dabar galime įvertinti šio veiksmo įtaką Lietuvos bankininkystei.
Kiekybine prasme reikšmingų neigiamų pokyčių bankų sistemoje neįvyko.
Praėjusių metų lapkritis buvo paskutinis mėnuo, kai Ūkio bankas dar teikė savo veiklos rodiklius LBA. Šių metų kovas yra pirmasis mėnuo, kai bankų statistika jau atspindi ir į Šiaulių banko balansą įskaičiuotus veiksnius Ūkio banko aktyvus.
Taigi, lapkričio mėnesiui baigiantis bendras Lietuvoje veikiančių bankų turtas, įskaičiuojant ir Ūkio banką, siekė 76,5 mlrd. litų. Kovo pabaigoje jis buvo 100 mln. didesnis ir siekė 76,6 milijardo. Lapkritį bendrasis indėlių portfelis sudarė 45,7 mlrd. litų, kovą – 45,2. Kiek reikšmingiau sumažėjo privačių įmonių depozitai, tačiau fizinių asmenų pinigų suma kovą bankuose siekė 26,3 mlrd. litų ir buvo 100 mln. litų didesnė nei lapkritį.
Kitaip tariant, formaliai neįvyko jokių ryškesnių pokyčių, nepaisant to, kad iš sistemos buvo išimti vieno iš didesnių jos narių statistiniai duomenys.
Tuo tarpu kokybinis vertinimas kur kas sudėtingesnis ir ne toks vienareikšmis.
Ūkio bankas dar kartą patikrino sistemos atsparumą dideliems sukrėtimams ir dabar stebime, per kiek laiko sistema regeneruoja darniam veikimui reikalingus elementus. Statistika rodo, kad tam neprireikė nė dviejų mėnesių, o bankų klientų pasitikėjimas sistemos stabilumu niekur nedingo.
Verslo klientų aptarnavimo nišą padės užpildyti ir kovo pabaigoje Lietuvoje savo padalinį atidaręs Suomijos „Pohjola“. Turint galvoje paties banko ir apskritai Suomijos verslo atsargumą ir gerai apgalvotų veiksmų strategiją, šis žingsnis, žengtas praėjus vos mėnesiui po Ūkio banko veiklos sustabdymo, aiškiai rodo, kad Lietuvoje bankininkystės sistemos veikimas užsienio specialistams jokių abejonių nekelia.
Tačiau, sistemos mechanika – dar ne viskas. Bankininkystės plėtrai labai svarbūs yra ir kur kas subjektyvesni rodikliai – plačiosios visuomenės pasitikėjimas ir įvaizdis bendrąja prasme. Šioje srityje praradimai didžiuliai ir prireiks nuolatinių bankų pastangų pasitikėjimui susigražinti.
„Snoro“ žlugimas padarė daug žalos pasitikėjimui bankų sistema, tačiau visuomenės akimis žiūrint, tai buvo veikiau nemaloni išimtis nei taisyklė. Maždaug per pusę sumažėjęs pasitikėjimas bankais atsistatė per metus. Deja, Ūkio banko žlugimas tarsi patvirtino, kad išimtys gali kartotis. Šįkart pasitikėjimo susvyravimas bus gilesnis ir gydymas gali užtrukti kur kas ilgiau.
Bankų sistema, tarsi koks gerai suteptas mechanizmas, kurį laiką gali sėkmingai veikti ir turėdama ne kažin kokį įvaizdį. Tačiau bankininkystė yra pernelyg subtili ir sudėtinga, nuo klientų pasitikėjimo ir lūkesčių ilgainiui priklausanti sistema, kad bankai galėtų nekreipti į tai dėmesio.
Įvykę skausmingi pokyčiai šalies bankininkystėje bei naujovės Europos Sąjungos bankininkystės reguliavimo aplinkoje kartu sudaro prielaidas tvariai naujos kokybės bankų sistemos plėtrai.
Apibendrinant galima pasidžiaugti, kad kovo mėnesio rodikliai tapo Lietuvos bankų sistemos stiprybės įrodymu, o rinkoje pasigirstančios nuomonės apie gerėjančias bankų skolinimo verslui sąlygas ir gležnus nekilnojamojo turto rinkos atgimimo daigus teikia optimizmo dėl pozityvios ekonomikos raidos.
Komentarą parengė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas
