K. Leontjeva: „Palūkanų apmokestinimas baustų atsakingus ir taupančius gyventojus“

Vyriausybės sudaryta Mokesčių darbo grupė siūlo apmokestinti palūkanas ir visas investicines pajamas. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) tam nepritaria - tai būtų kenksminga žmonėms ir ekonomikai, o biudžetui neatneštų naudos.

Pasak K. Leontjevos, sprendimas apmokestinti palūkanas ir visas investicines pajamas mažintų paskatas taupyti ir investuoti.<br>R. Danisevičius
Pasak K. Leontjevos, sprendimas apmokestinti palūkanas ir visas investicines pajamas mažintų paskatas taupyti ir investuoti.<br>R. Danisevičius
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Apr 30, 2013, 10:43 AM, atnaujinta Mar 7, 2018, 12:34 PM

„Apie dirbantiesiems tenkančios mokesčių naštos mažinimą kalbama jau ne vienerius metus, todėl džiugu, kad mokesčių darbo grupė pritarė siūlymams didinti NPD ir įvesti „Sodros“ įmokų „lubas“. Vis tik šiuos gerus sprendimus gali sumenkinti ne iki galo išdiskutuotos idėjos apmokestinti palūkanas ir visas investicines pajamas“, – teigė mokesčių darbo grupės narė ir LLRI vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva.

Pasak K. Leontjevos, sprendimas apmokestinti palūkanas ir visas investicines pajamas mažintų paskatas taupyti ir investuoti.

„Palūkanų apmokestinimas baustų atsakingus ir taupančius gyventojus ir skatintų gyvenimą šia diena, nes dalis palūkanų atitektų biudžetui. Neteisinga, kad taupantis gyventojas per savo gyvenimą sumokės daugiau mokesčių, negu tokias pat pajamas uždirbęs ir jas iškart išleidęs jo kaimynas.

„Eurostat“ duomenimis, taupymo lygis Lietuvoje yra antras žemiausias visoje Europos Sąjungoje, tad pavojinga dar labiau mažinti paskatas taupyti“, – teigė ekspertė.

2012 m. investicijų kiekis vienam gyventojui Lietuvoje sudarė 31,1 tūkst. eurų. Latvija investicijų apimtimi Lietuvą lenkia dvigubai (68 tūkst. eurų), Vokietija – trigubai (104 tūkst. eurų), Švedija – keturgubai (119 tūkst. eurų).

„Per žemas investicijų lygis, o ne darbuotojų kvalifikacijos stoka yra pagrindinė priežastis, kodėl darbo užmokestis Lietuvoje smarkiai atsilieka nuo ES vidurkio.

Siūlomo mokesčio įvedimas Lietuvoje dar labiau sumažintų investavimo apimtis. Taip pat užkirstų kelią taip visų laukiamam ekonomikos atsigavimui, kuris yra vienas iš Vyriausybės veiklos prioritetų. Turint galvoje, kad ekonomika dar neatsigavo, visų investicinių pajamų ir palūkanų apmokestinimas galėtų sukelti ekonomikos stagnaciją“, – įspėjo K. Leontjeva.

Palūkanų ir kapitalo prieaugio pajamų apmokestinimo administravimas būtų painus, tad šiandien jau paini Lietuvos mokesčių sistema taptų dar nedraugiškesnė.

„Juokaujama, kad šis mokestis yra puikus mokesčių teisininkams, mokesčių apskaitininkams, konsultantams ir biurokratams. Bet blogas visiems kitiems“, – pastebi ekspertė.

Trečdalis Europos Sąjungos ir OECD šalių apskritai netaiko kapitalo prieaugio mokesčio ir tai pasiteisina, kadangi tokios šalys kaip Liuksemburgas ar Nyderlandai yra konkurencingos ir patrauklios investuotojams. Daugelio šalių patirtis rodo, kad didinant šį mokestį surenkama mažiau pajamų.

„Nors mokestis būtų įvedamas siekiant padidinti biudžeto pajamas, pirma, neatlikta skaičiavimų, kiek pajamų tai atneštų, antra, papildomų pajamų gali ir nebūti, nes lėtėtų ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, mažėtų patrauklumas investuotojams. Todėl siūlome laikinus galimus biudžeto netekimus kompensuoti įvykdant biudžeto programų auditą, atsisakant neefektyvių, nereikalingų biudžeto programų ir naikinant besidubliuojančias funkcijas“, – siūlo K. Leontjeva.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.