Kodėl panaikinti PVM lengvatą šildymui – per anksti?

Vieši svarstymai apie PVM lengvatą šildymui atskleidžia, kad Lietuvoje iki šiol gajus ne vienas mitas, susijęs su šilumos tiekimo įmonių veikla.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pirmininkas A. Janukonis.<br>R. Danisevičius
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pirmininkas A. Janukonis.<br>R. Danisevičius
Daugiau nuotraukų (1)

Andrius Janukonis

May 8, 2013, 10:04 AM, atnaujinta Mar 7, 2018, 2:21 AM

Nerimą kelia tai, kad šilumos ūkio abėcėlės nepažįsta ir dėl to klaidingas išvadas daro žmonės, konsultuojantys Vyriausybę energetikos klausimais.

Štai peršama išvada, kad šilumos tiekėjai remia PVM lengvatą šildymui, nes ji stabdo daugiabučių renovaciją, kuri esą mažina šilumininkų pajamas. Akivaizdu, kad „ekspertams“ nėra žinomas faktas, kad šilumos tiekimo įmonių pelnas nepriklauso nuo pardavimų.

Tvirtindama šilumos kainas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nustato teikėjui priklausantį normatyvinį pelną – 5 proc. nuo šilumos tiekimui naudojamo turto likutinės vertės, bet ne nuo gaunamų pajamų.

Komisija taip pat nustato būtinąsias sąlyginai pastovias šilumos tiekimo sąnaudas: darbo užmokesčio, nusidėvėjimo, remonto ir panašiai.

Komisijos nustatyta metinė pastoviųjų sąnaudų ir normatyvinio pelno suma yra fiksuotas dydis visam bazinės kainos galiojimo laikotarpiui (3-5 metams).

Nustatant šilumos kilovatvalandės kainą, metinė pastoviųjų sąnaudų ir normatyvinio pelno suma yra dalijama iš prognozuojamo realizuoti šilumos energijos kiekio. Gaunama šilumos kainos pastovioji dedamoji, kuri išreiškiama centais už kilovatvalandę (ct/kWh).

Bazinės šilumos kainos galiojimo laikotarpiu tarifo pastovioji dedamoji kiekvienais metais yra perskaičiuojama, jeigu pagamintos ir patiektos šilumos kiekis neatitinka prognozuoto.

Pasitaikius šaltesnei už vidutinę žiemai ir pardavus daugiau šilumos negu buvo planuota, pastovioji dedamoji ir visa šilumos kaina mažėja. Ir atvirkščiai.

Veikiant šiam reguliavimo metodui šilumos tiekėjas gali patirti sąnaudų ir uždirbti pelno tik tiek, kiek buvo užfiksuota VKEKK nustatant bazinę šilumos kainą.

Jeigu „ekspertai“ mokėtų ne tik šilumos ūkio abėcėlę, bet suvoktų ir sąsajas tarp valstybės įdirbio, biokuro vartojimo, senų daugiabučių renovacijos ir dabartinių gyventojų išlaidų šildymui, pasiūlymo naikinti PVM lengvatą šildymui nebūtų.

Taptų akivaizdu, kad toks pasiūlymas yra gerokai ankstyvas. Kad PVM tarifo lengvatos naikinimas sukeltų ne tik socialinę įtampą, bet ir tektų skirti daugiau lėšų kompensacijoms šildymui.

Būtų aišku, kad PVM lengvatos naikinimui valstybė visų pirma privalo pasiruošti. Ir kad valstybė (ją valdę konservatoriai) per paskutinius 4 metus nepadarė nieko, kad gyventojų išlaidos už šildymą būtų adekvačios uždarbiui. Parama biokuro katilinių statyboms buvo per maža, o didiesiems miestams – niekinė.

https://www.andriusjanukonis.lt/wp-content/uploads/2012/05/paramos-skirta.png

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.