Čia juos paliko pasaulio turtingųjų valstybių klubu vadinamai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių šalių vadovai.
EBPO būstinėje puikuojasi ir Latvijos bei Estijos premjerų parašai. Tačiau Lietuvai vietos šiame klube kol kas nėra.
Teks ilgokai palūkėti
Mūsų šalis mažiausiai dvejus metus turės palaukti galimybės tapti šios įtakingos organizacijos nare.
Valdžios kišimasis į verslą, nelanksti įdarbinimo ir atleidimo sistema galėjo lemti Lietuvos nesėkmę, dėl kurios esame nepakviesti šiais metais stoti į turtingųjų klubą.
Tai reiškia, kad pirmininkavimą ES Tarybai pradedanti Lietuva oficialiai kol kas nepriklauso išsivysčiusių ir stabilių pasaulio valstybių sąrašui.
Mūsų šalis prašymą tapti organizacijos nare pirmą kartą pateikė dar 1996 metais, vėliau dar sykį jį atnaujino.
Siūlo geriausius variantus
EBPO visame pasaulyje vertinama už kiekvienos šalies tyrimus ir analizes, kurias vėliau galima palyginti bei pritaikyti praktiškai.
Organizacija yra sukaupusi vieną išsamiausių statistikos duomenų bazių pasaulyje, o jos ekspertai padeda nubrėžti įvairias strategijas šalims narėms.
Pavyzdžiui, EBPO ekspertai yra išnagrinėję įvairių šalių pensijų, švietimo sistemų modelius.
Pagal tai valstybėms narėms gali pasiūlyti geriausius variantus. Tarkime, specialistai nurodo, kaip geriausiai vertinamas Honkongo ir Suomijos švietimo sistemas galima pritaikyti kitur.
Dar vienas pavyzdys: norint palyginti valstybių ekonominį augimą, dažnai skaičiuojamas ne BVP, o būtent šios organizacijos sumanytas geresnio gyvenimo indeksas.
Manoma, kad jis yra tikslesnis, nes apima daugiau sričių, o ne tik pagaminamų prekių vertę.
Be to, priklausymas šiai organizacijai reiškia šalies išskirtinumą ir pakankamą išsivystymą. Bet Lietuva įtraukiama ne į visus skaičiavimus, nes nėra EBPO narė. Šiuo metu organizacijai priklauso 34 pasaulio valstybės.
Skolinasi gerokai pigiau
Kiti narystės EBPO pranašumai – palankesnis investuotojų vertinimas, pigesnis skolinimasis ir lengviau pasiekiamos ne Europos rinkos.
Pavyzdžiui, Lietuvos pramonininkai mano, kad narystė šioje organizacijoje mūsų verslui padėtų lengviau eksportuoti prekes už ES ribų. Tai prisidėtų ir prie valstybės įvaizdžio gerinimo.
EBPO narėmis gali tapti tik gerai ekonomiškai išsivysčiusios ir stabilios valstybės, tačiau narystės kriterijai nėra tokie konkretūs kaip stojant į euro zoną.
Iš EBPO šalių kandidačių reikalaujama, kad jų ekonomika būtų atvira, valdžia būtų renkama demokratiškai, gerbiamos žmogaus teisės.
Ar tai reiškia, kad Lietuva neatitinka kai kurių šių sąlygų? Organizacijos atstovai nelinkę atvirauti, kodėl Lietuva šiais metais netapo EBPO nare.
„Narėmis nori tapti daugybė valstybių, kai kurios eilės laukia 30 metų. Derybos su Lietuva dėl narystės prasidės 2015 metais”, – „Lietuvos rytui” sakė EBPO išorės ryšių ir komunikacijos vadovas Anthony Goochas.
Tačiau jis patvirtino, kad Lietuvai dar yra kur pasistūmėti, o kai kurios keliamos sąlygos iki šiol neįgyvendintos.
Per mažai priežiūros?
Neoficialiai teigiama, kad Lietuva iki šiol priversta belstis į prestižinio pasaulio šalių klubo duris dėl mūsų šalies pareigūnų kaltės.
Nepadaryti namų darbai, per mažai iniciatyvos – tai priežastys, kodėl vis dar neprasidėjo derybos dėl narystės šioje organizacijoje.
Skelbiama, kad kelią Lietuvos narystei EBPO užkerta politikų kišimasis į verslą. Tai neatitinka organizacijos keliamų standartų. Bent jau taip teigia Baltijos bendrovių valdymo institutas.
Jis vienija daugiau nei šimtą valstybinių įmonių Baltijos šalyse, kurių akcijos kotiruojamos biržoje. Taip pat jai priklauso didieji skandinavų bankai, degalų prekybos bendrovės.
„Reikia atlikti dar daug darbų, kad Lietuva atitiktų EBPO standartus”, – paskelbė institutas ir nurodė, kad mūsų šalis neatitinka 6 iš 10 sąlygų.
Tarp jų – įdarbinimo, atleidimo iš darbo ir įmonių vadovybės priežiūra. Kitas keturias sąlygas Lietuva atitinka tik iš dalies.
Kaimynai – patikimesni
Gegužės mėnesį Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo susitikusi su EBPO vadovu Angelu Gurria, tačiau tai nepadėjo mūsų šaliai sulaukti kvietimo tapti nare jau šiais metais.
Šių metų gegužę tapti EBPO nare pakviesta Latvija bei Kolumbija. Oficialiai teigiama, kad kitas plėtros etapas bus 2015 metais, o realiausi kandidatai – Kosta Rika ir Lietuva. Estija nare tapo dar 2010 metais.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnai „Lietuvos rytui” neoficialiai pripažino, kad mūsų šalis EBPO vėliau prisijungs ir dėl to, kad paskutiniai Baltijos šalyse ketiname įsivesti eurą.
Dar viena galima priežastis – nenorima, kad ši pasaulinė organizacija plėstųsi tik į Europos pusę.
„Lietuvos ryto” žiniomis, tai, kad mūsų šalis šiais metais negavo leidimo pradėti derybas dėl narystės EBPO, buvo skaudžiai sutikta diplomatiniuose sluoksniuose.
Kalbama, kad dėl to gali kristi net kai kurių diplomatų galvos.
