Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad bendro dangaus kūrimas yra vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų susisiekimo srityje.
„Bendro dangaus plėtra - visų mūsų prioritetas. (...) Svarbiausi bendro Europos dangaus iniciatyvos tikslai yra pagerinti skrydžių saugą, padidinti oro erdvės pralaidumo pajėgumus, sumažinti oro navigacijos paslaugų kainą ir sumažinti neigiamą taršos poveikį aplinkai“, - kalbėjo R.Sinkevičius.
Pasak jo, ministrai ir oro pramonės atstovai taip pat įvertino dabar galiojančius oro transportą reglamentuojančius teisės aktus, kurie šiuo metu jau pradeda duoti praktinę naudą.
„Tikrasis jau atliktų reformų mastelis ir poveikis praktikoje gali paaiškėti kiek vėliau“, - sakė ministras.
Anot R.Sinkevičiaus, šiuo metu trūksta aiškaus tarptautinių ir oro skrydžių priežiūros institucijų kompetencijų reglamentavimo.
„Pasigedome valstybių narių galimybių dalyvauti nustatant oro navigacijos paslaugų teikėjų veiklos rezultatų tikslus“, - kalbėjo ministras.
Pasak R.Sinkevičiaus, būtina įsiklausyti tiek į oro vežėjų, tiek į ES piliečių, kurie vis aktyviau naudojasi oro transporto paslaugomis, interesus.
Bendro Europos dangaus iniciatyva buvo iškelta dar 1990 metų pabaigoje, kada pradėjo ryškėti neefektyvaus oro erdvės panaudojimo požymiai, taip pat tai paskatino įvairios oro eismo krizės, ištikusios vėlesniais metais (pvz., teroro išpuoliai, įvairių susirgimų plitimas, ugnikalnių išsiveržimas). Suskaidyta Europos oro eismo valdymo sistema lemia oro erdvės perpildymą ir didelius paslaugų kaštus. Taigi SES koncepcija buvo sukurta kaip pagrindas šioms problemoms spręsti.
Pirmasis SES reglamentų paketas (2004 m.) buvo labiausiai susijęs su oro eismo valdymo sistemos pajėgumų kūrimu ir skrydžių saugos didinimu. Tolimesnės oro erdvės valdymo Europoje koncepcijos reformos atliktos antruoju SES reglamentų paketu (2009 m.).
Tačiau daugelio ambicingos SES iniciatyvos tikslų pasiekti vis dar nepavyko: Europos oro erdvė tebėra pernelyg suskaidyta, valdoma ne taip efektyviai, kaip planuota, išliko per didelės oro erdvės segmentacijos ir neoptimalaus jos pralaidumo klausimai.
