Tačiau centrinės valdžios deficito ir mokesčių surinkimo rodikliai bei tendencijos, jo manymu, leidžia labiau linkti į pusę tų, kurie stato už sėkmingą euro įvedimą 2015 metais.
Visgi, jis sakė, jog absoliučiai garantuotu būti negalima, nes tada lažybų kontorose lažybos net ir negalėtų įvykti, nes visi statytų už vieną baigtį. Taigi, euro klausimas lieka atviras, nors ir su tam tikromis neblogomis tikimybėmis, jog Lietuvai bus leista įsivesti eurą.
Infliacijos vadžios – stabilių šildymo ir maisto kainų rankose
Pristatydamas naujausią SEB Lietuvos makroekonomikos apžvalgą G.Nausėda teigė, jog dėl šalies infliacijos galime jaustis drąsiai.
Ji rugpjūtį Lietuvoje buvo 2 proc., o reikalaujama 2,3 proc. Taigi, Mastrichto kriterijų vykdome gana tvirtai. Negana to, artimiausios tendencijos mums taip pat yra palankios.
Manoma, kad šildymo sezonas nebus brangesnis už praėjusį, maža to, daugelyje šalies savivaldybių jis gali atpigti.
Elektros energijos kaina taip pat turėtų vidutiniškai mažėti.
Daugelis kitų tarptautinių veiksnių rodo, kad maisto produktų kainos irgi bus stabilios.
„Tai reiškia, kad Lietuva ir toliau gyvens mažos infliacijos sąlygomis, nors kartu mažės ir Mastrichto kriterijus, bet Lietuvai jį vykdyti tikrai turėtų sektis“, – sakė SEB ekonomistas.
Biudžeto deficitą lems politinės priežastys
G.Nausėda pastebėjo, kad fiskalinio deficito situacija pastaruoju metu vis keičiasi. Ne tik dėl viešojo sektoriaus reikalavimų padidinti atlyginimus, kas, jo manymu, iš esmės yra sveikintina ir tai galima įgyvendinti.
Be to, atsiranda retorikos pokyčiai iš kai kurių politinių partijų pusės, kurie rodo, jog anksčiau turėto entuziazmo dėl euro nebelieka.
„Euro įvedimas gali sukurti tam tikrą nepalankų foną prieš kitus Seimo rinkimus. Jei kurios nors partijos nujaučia, kad gali nesuvaldyti to proceso, jos jaučiasi nejaukiai ir norėtų to išvengti. Anksčiau apie tai nelabai buvo galvojama, bet jau po truputį artėjame link kadencijos vidurio, o greitai jau ir artimiausi rinkimai.
Aišku nė vienas politikas net ir su pistoletu prie sienos priremtas to nepripažins, bet aš iš retorikos matau, kad ji šąla ir tik mūsų premjeras vis dar laikosi tvirtai, kad euras yra mūsų politikos prioritetas, tačiau kitos valdančiosios koalicijos partijos to nelabai palaiko“, – sakė G.Nausėda.
Jam kilo klausimų, kodėl taip yra. Galbūt staiga pradėta galvoti, jog euro įvedimas galėtų komplikuoti Lietuvos padėtį? Gal mes nesuvaldysime situacijos? Sunku į tai atsakyti, patys politikai turėtų pasakyti, kodėl jie jaučia mažiau entuziazmo.
Be MMA didinimo ir pirmininkavimo ES atsiras daugiau lėšų
Kalbėdamas apie viešojo sektoriaus atlyginimų atstatymą G.Nausėda pabrėžė, jog reikia nepamiršti, kad šiais metais mes patyrėme minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo pasekmes biudžetui. Jos kainavo apie 200 mln. Lt.
Taip pat patyrėme pirmininkavimo Europos Sąjungai pasekmes. Tai kainavo 180 mln. Lt.
Kitais metais šių išlaidų būti nebeturėtų. Tad, apie 380 mln. palygint su šiais metais valstybė išleis mažiau.
SEB ekonomistas priminė ir tai, kad kitais metais visi prognozuoja tolimesnį ekonomikos augimą, tai reiškia, kad biudžeto pajamos iš ekonomikos augimo taip pat turėtų didėti.
Visi šie papildomi veiksniai, G.Nausėdos nuomone, leidžia protingu mastu atstatyti viešojo sektoriaus atlyginimus.
„Nepersistengiant, neieškant populizmo, bet ekonominės prielaidos tai padaryti tikrai yra“, – sakė jis.
BVP jau prieškrizinis, bet gyvenimo lygis dar ne
SEB prezidento patarėjas užtikrino, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas pasieks 2007-2008 m. lygį.
Visgi, šalies gyventojų gyvenimo lygis tokiu pat, koks buvo ekonomikos bumo laikais, taps tik 2017 m.
Taigi, galima teigti, jog pasaulinė finansų krizė Lietuvai kainavo dešimtmetį ekonominio vystymosi.
Šiuo metu SEB prognozuoja, kad BVP šiemet augs 3,8 proc.
