Kaip rašoma SEB grupės ekspertų rengiamoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje, nuo 2000 metų maistui skiriama namų ūkių vartojimo išlaidų dalis Baltijos šalyse gerokai sumažėjo, kadangi, didėjant gyventojų pajamoms, vis daugiau lėšų skiriama ne pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms. Krizės laikotarpiu išlaidų dalis, skirta maistui, vėl padidėjo, kadangi pajamos sumažėjo.
Estijoje išlaidų dalis maistui daugiausiai padidėjo ekonomikos sunkmečio laikotarpiu (2007-2009 metais) - 3 procentiniais punktais, Lietuvoje ir Latvijoje augimas buvo mažesnis - apie 1-2 procentinius punktus.
Kitų būtinųjų išlaidų - būsto išlaikymo išlaidų - analizė rodo, kad Baltijos šalyse jos yra šiek tiek mažesnės negu ES šalyse, kur šioms išlaidoms vidutiniškai tenka 24 proc. namų ūkio biudžeto. Lietuvoje šios išlaidos yra ne mažiau kaip 16 proc., Estijoje - 20 proc., o Latvijoje - 23 procentai. „Tam įtakos gali turėti tai, kad Baltijos šalyse daugiau namų ūkių gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiuose būstuose ir nepatiria nuomos išlaidų, kurios Vakarų Europos šalyse sudaro didelę išlaidų dalį“, - sako SEB banko Lietuvoje šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Vis tik, SEB ekspertų duomenimis, šiandien išlaidų dalis maistui ir būstui kartu visose trijose Baltijos šalyse yra didesnė, palyginti su ES šalių vidurkiu. Jos taip pat išaugo, palyginti su laikotarpiu iki ekonomikos sunkmečio: nuo 2007 metų Estijoje jos padidėjo maždaug 3 procentiniais punktais - iki 39 proc., Latvijoje ir Lietuvoje - 2 procentiniais punktais - atitinkamai iki 42 ir 41 procento.
„Būtinųjų išlaidų dalis rodo namų ūkių finansinę padėtį: kuo mažesnė ši dalis, tuo daugiau namų ūkiai gali skirti kitų rūšių išlaidoms. Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, būtinųjų išlaidų dalis Estijoje yra pati mažiausia, antra vertus, pastaruoju metu šios išlaidos Estijoje didėjo daugiausia“, - sako SEB banko Estijoje šeimos finansų ekspertė Tryn Mesimas (Triin Messimas).
