„Kaip rodo mūsų atlikta analizė, visi trys nagrinėti mokesčių kėlimo atvejai nepasiteisino, t. y. juos įvedus mokesčių surinkimas krito arba buvo surinkta mažiau lėšų, nei tikėtasi. Įvertinome ir tai, kad 2009 m. smuko ekonomika, tačiau nagrinėtų mokesčių surinkimas krito daug labiau, nei galima būtų paaiškinti vien ekonomikos smukimu“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyr. ekspertė Kaetana Leontjeva.
Jos teigimu, nustačius, kad konkretus įstatymas nepasiteisino ir turėjo daugiau žalos negu naudos, turi būti inicijuojamas šio įstatymo atšaukimas. LLRI daro išvadą, kad reikėtų pirmiausia šiuos padidintus mokesčius sumažinti.
„Tai turėtų naudos ir viešiesiems finansams, ir šiuos mokesčius mokantiems (ar anksčiau mokėjusiems) žmonėms – paskatintų juos uždirbti daugiau pajamų ir mokėti mokesčius. Taip pat reikėtų atsisakyti sprendimų kelti mokesčius, pavyzdžiui, riboti mokestinių nuostolių perkėlimą, nes tai irgi gali reikšti praradimus, o ne naudą biudžetui“, – įspėja K.Leontjeva.
LLRI skaičiavimais, nors ekonomika auga nuo 2010 m., išmokamų autorinių atlyginimų apimtis ir nuo jų sumokami mokesčiai nuosekliai mažėja, nes mokesčių tarifai buvo didinami trejus metus iš eilės.
„2008 m. nuo autorinių atlyginimų sumokėti mokesčiai siekė 123 mln. litų, tuo tarpu 2012 m. mokesčių sumokėta tik kiek daugiau nei pusė šios sumos – 75 mln. litų. Palyginome tai su bendromis gyventojų pajamų mokesčio ir PSD pajamomis ir nustatėme, kad net ir kriziniais 2009 m. gyventojų sumokami mokesčiai augo, tad pastebimas mokesčių nuo autorinių kritimas nesusijęs su bloga padėtimi šalyje. Apmokestinus autorinius atlyginimus, šias pajamas uždirbančių gyventojų skaičius yra kritęs trigubai, lyginant su 2008 m. Neatmestina, kad dalis veiklos pasitraukė į šešėlį, o dalies veiklos tiesiog neliko. Akivaizdu, kad šis mokesčių didinimas nepasiteisino ir kainavo biudžetui dešimtis milijonų nesurinktų pajamų“, – komentuoja ekspertė.
Nuo 2012 m. apmokestinus gyventojams priklausantį NT, nepavyko surinkti trijų ketvirtadalių planuotų pajamų: surinkta 3,8 mln. litų vietoje planuotų 17 mln. litų. Visame valstybės biudžete šio mokesčio pajamos sudarė tik 0,02 proc. pajamų.
Nepasiteisino ir 2009 m. galiojęs diskriminacinis dividendų apmokestinimas. Nuo 2009 m. pakėlus dividendams tenkančią mokesčių naštą nuo 15 iki 26 proc., dividendų apimtys krito penkiagubai, o mokesčių surinkimas – trigubai, nuo 329 mln. iki 112 mln. litų.
„Žinoma, tai susiję ir su ekonomikos recesija, tačiau negalima paneigti ir aukštesnių mokesčių įtakos sprendimams mokėti mažiau dividendų. Vos tik dividendams tenkanti mokesčių našta buvo sumažinta iki 20 proc., per 2010 m. išmokėtų dividendų suma padvigubėjo, o mokesčių pajamos išaugo net 46 proc. ir sudarė 162 mln. litų“, – teigia K.Leontjeva.
