„O turint omenyje, kad apie 70 proc. Lietuvoje paimtų paskolų yra paimta eurais, matome galimybes mažėti paskolų eurais palūkanoms“, - Lietuvos verslo konfederacijos surengtoje konferencijoje kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Kalbant absoliučiais skaičiais, Lietuvos banko tyrimo duomenimis, dėl sumažėjusių palūkanų šeimos 2014-2022 m. sutaupytų 1,2 mlrd. litų.
Jis sako, kad turėtų suveikti konkurencija, dėl kurios mažės ir bankų maržos.
Nefinansinėms įmonėms paskolos, Lietuvos banko skaičiavimais, turėtų pigti kiek mažiau – 0,49 procento. O tai minėtu laikotarpiu leistų sutaupyti 1,1 mlrd. litų.
Bendrai Lietuvos ūkio lygį įvestas euras 2014-2022 m. vidutiniškai padidintų 1,9 proc.
„Poveikis kainoms neabejotinai bus. Jis buvo visose eurą įsivedusiose šalyse. Lietuvoje smūginis efektas infliacijos padidėjimui buvo 0,2-0,3 procento“, - teigė V.Vasiliauskas.
Pasak jo, įvedus eurą Estijoje jis labiausiai pakėlė paslaugų – kirpėjų, kavinių, restoranų, sporto, kultūros renginių – kainas. Tai paslaugų segmentas, kuriuo naudojasi aukštesnes ir vidutines pajamas gaunantys piliečiai.
Tačiau V.Vasiliauskas tikina, kad infliaciją nulemia ekonominis ciklas, o kas kita. 2011-aisiais, kai Estija įsivedė eurą, jos infliacija bus kiek daugiau nei 5 proc., Lietuvoje tais pačiais metais – 4,1 proc., Latvijoje – 4,2 procento.
Lietuvos banko analizėje matyti, kad jei Lietuvai būtų pasisekę eurą įsivesti iš pirmo karto – 2007-aisiais – būtume galėję sutaupyti 6,2-7,8 mlrd. litų. Iš jų namų ūkiai ir įmonės – 2,1-2,9 mlrd. litų, likusi dalis – 4,1-4,9 mlrd. lito – būtų sutaupęs valdžios sektorius.
„Skaičiai paremti palūkanų normomis. Slovakija, kurios ekonominė struktūra panaši į Lietuvos, į krizę įėjo su euru. Jos palūkanų normos ir kriziniu laikotarpiu išliko stabilios, o Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jos šovė į viršų“, - kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Vis dėlto reikia turėti omenyje, kad jei Lietuva jau būtų euro zonos narė, jai neabejotai būtų tekę prisidėti prie Graikijos, Airijos, Ispanijos gelbėjimo. Lietuvos banko skaičiavimu, jei tokiu atveju Lietuvai tarptautinėse rinkose būtų tekę skolintis pinigų dešimčiai metų, palūkanoms būtume sumokėję apie milijardą litų.
Lietuvai įstojus į euro zoną apie 660-920 mln. litų vienkartinių išlaidų reikės skirti su valiutos pasikeitimais susijusioms reikmėms: informacinėms sistemoms pritaikyti, gryniesiems pinigams pagaminti ir pakeisti. Tai sudarytų apie 0,5-0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
Tiesa, grynosios euro įvedimo išlaidos bus mažesnės, nes dalis užsakymų teks Lietuvos įmonėms, dalis darbų bus finansuojamos Europos Sąjungos lėšomis, o kai kurie darbai sutaps su įprastiniais informacinių technologijų atnaujinimo darbais. Priimta į euro zoną Lietuva per penkerius metus Europos stabilumo mechanizmui turėtų įnešti apie 1 mlrd. litų, o esant poreikiui – 2,5 mlrd. eurų. Dar apie 43 mln. eurų Lietuva turės skirti įnašui į Europos centrinį banką.
Iš kitos pusės, įvedus eurą išnyksta valiutų keitimo išlaidos bei apsidraudimo nuo lito ir euro kurso pokyčių sąnaudos. Pastarasis veiksnys 2010-2012 m. kasmet vidutiniškai atsiėjo apie 140 mln. litų per metus. Su euru 2015-2022m. Nebankinis sektorius sutaupytų ne mažiau nei 1,9 mlrd. litų.
Lietuvos ekonomikos plėtra leidžia tikėtis, kad šalis patenkins Mastrichto kriterijus ir 2015-aisiais įsives bendrąją Europos Sąjungos (ES) valiutą – eurą, sako finansų ministras Rimantas Šadžius.
Ministro teigimu, šiandienos ekonomikos tendencijos yra palankios euro įvedimui, ir atvirkščiai – euro įvedimas yra palankus šalies ekonomikai.
„Patekimas į euro zoną yra šalies patikimumo pripažinimas. To pripažinimo mes negausime, jeigu nebūsime nepriklausomai įvertinti kaip patikimi. Ekonomikos augimas dabar yra palankus euro įvedimui ir atvirkščiai – euro įvedimas mūsų ekonomikai taip pat būtų palankus“, – pirmadienį vykusioje konferencijoje „Euras ir 2014 m. biudžetas. Ko tikėtis ateinančiais metais?“ sakė finansų ministras.
Anot R.Šadžiaus, Lietuva Mastrichto kriterijų kontekste atrodo tikrai palankiai – šių metų pabaigai numatomas 2,9 proc. biudžeto deficitas, o 2016 m. šalies finansai turėtų tapti subalansuoti.
„Būtent šitas siekis ir šita tendencija, o ne primityvus buvimas 3 proc. ribose, yra tas įtikinantis veiksnys, kuris įtikina mūsų partnerius ES ir ypač euro zonoje, kad mes esame patikima ekonomika, kuri neatneš tiksinčios bombos į euro zoną, kuri nesukels problemų, nevers dieną naktį laužyti galvos, kaip išspręsti kilusias problemas“, – kalbėjo R.Šadžius.
Finansų ministro teigimu, ilgalaikių palūkanų normų rodiklis šalyje išlieka normos ribose, nerimo nekelia ir 2006-aisiais koją euro įvedimui pakišęs infliacijos rodiklis.„Šiuo metu infliacija dėl įvairių priežasčių yra nukritusi, ji yra pakankamai maža ir kitur Europoje.
(...) Mes prognozuojame, kad 2013 m. pabaigoje vidutinė metinė infliacija, palyginti su prieš tai buvusiais metais, sieks 1,3 proc., kitos prognozės skiriasi dešimtosiomis procentinio punkto, bet tai yra labai nuosaiki infliacija. Ji ateityje turėtų įsibėgėti, bet tai taip pat atitiktų politines Europos centrinio banko ir visos Europos, kaip ekonominio mechanizmo, nuostatas“, – sakė finansų ministras.
R.Šadžius pabrėžė, kad Lietuvos ekonominis augimas ir toliau turėtų išlikti spartus. „Po smūginio nusileidimo lipdami iš duobės mes galime pagrįstai tikėtis didesnių augimo tempų, tam tikro atšokimo efekto. (...) Mūsų prognozės rodo, kad, jei niekas nesikeis, 2014-aisiais laukiamas 3,4 proc. ekonomikos augimas – ir tai yra konservatyvus vertinimas planuojant biudžetą. 2015-asiais augimas turėtų šoktelti iki 4,3 proc., o 2016-aisiais sudaryti 4 proc.“, – prognozavo finansų ministras ir pridūrė, kad įvedus eurą, galima tikėtis dar geresnių ekonomikos augimo rodiklių.
