Šie dar kartą parodė, kad bankuose vyksta neskubrūs procesai, o vartotojų ir bankų elgsenos vektorių kryptis keičiasi taip lėtai, kad užfiksuoti konkretaus posūkio momento laike praktiškai neįmanoma. Na, taip, sausį paklaidos dydžiu (24,1 mln. litų) padidėjo bendrasis paskolų portfelis, tačiau krustelėjimas pernelyg mažas, kad vertėtų apie tai kalbėti.
„Taip, indėlių portfelis šįkart juntamai suplonėjo (546,6 milijono litų), tačiau, viena vertus, sausį fiziniai asmenys dažnai patuština savo atsargas kompensuodami Kalėdų laikotarpio šventines išlaidas, o kita vertus, kai kuriuose bankuose iki nulio sumažėjusio trumpalaikių indėlių palūkanos neišvengiamai pastūmės ieškoti alternatyvų, todėl nesistebėčiau, jei nedidelis indėlių portfelio traukimasis šiemet bus įprastas vaizdas“, - analizavo S.Kropas.
Jis prognozuoja, kad tokiu lėtu ir gerai apgalvotu ritmu bankai stengsis veikti ir per visus šiuos metus, nes jie turi labai rimtų priežasčių koncentruotis ne ties sparčia verslo plėtra, o ties kitais dalykais. Atrodytų – kas gali būti svarbiau nei verslas?
Tai - euro įvedimas, pasirengimas migracijai į naują mokėjimų sistemą eurais ir dalyvavimui bankų sąjungoje bei reguliavimo aplinkos pertvarka.
Šiemet bankai įžengė į tokių svarbių pokyčių laikotarpį, kad 2014-15 metai gali tapti vienu iš reikšmingiausių Lietuvos bankininkystės transformacijos etapų, tegu ir ne taip ryškiai matomu paprastiems vartotojams ir verslo įmonėms.
Pasirengimas euro įvedimui jau senokai prasidėjo bankų viduje – jiems reikės atlikti didžiulį darbą pertvarkant ir išbandant savo informacines sistemas. Maža to, jau šiandien reikia pradėti modeliuoti situacijas, kurios gali atsirasti prisitaikant prie naujų reguliavimo reikalavimų.
„Tie pasikeitimai neišvengiamai palies ir viešojo sektoriaus įstaigas bei verslą. Todėl labai svarbu stiprinti bendrą suvokimą ir dialogą, siekiant geriau pasirengti būsimiems iššūkiams bei sušvelninti neišvengiamų pokyčių poveikį ir išvengti problemų santykiuose su klientais“, - sakė S.Kropas.
