Vartotojams palankia linkme keičiasi ir kainų prognozės.
„Nors Lietuvos ekonomika auga stabiliai, ūkio raida įvairiuose sektoriuose labai nevienoda. Ankstesniais metais sulėtėjusios, sparčiai atsigauna statybos. Vis dėlto pramonės augimas sulėtėjo, daugiausia dėl prastesnių naftos perdirbimo sektoriaus rezultatų“, – sako Rūta Rodzko, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė.
Pagrindinio ūkio variklio vaidmenį iš eksporto pernai perėmusi vidaus paklausa ir šiemet turėtų būti reikšmingas BVP augimo veiksnys – tiek dėl atsigaunančių investicijų, tiek dėl augančio privataus vartojimo, kurį lemia atsigaunantis gyventojų užimtumas, didėjantis darbo užmokestis ir vartotojams palanki kainų kaita.
Numatoma, kad šiemet labiau nei pernai didės paklausa užsienio prekybos partnerėse, ypač Europos Sąjungos šalyse.
Tačiau atsargiau vertintinos su eksportu į Rusiją susijusių ekonominių veiklų, ypač transporto, perspektyvos. Šios šalies ekonominė plėtra jau kurį laiką lėtėja, o ūkio raidos prognozės pateikiamos vis prastesnės.
Lietuvos bankas nemažai – 0,6 proc. punkto – sumažino šių metų infliacijos prognozę. Numatoma, kad vidutinė metinė infliacija, pernai siekusi 1,2 proc., šiemet sudarys 0,9 proc.
Praėjusių metų pabaigoje labiau, nei prognozuota, krito degalų kainos ir kur kas mažiau, nei tikėtasi, kilo maisto bei paslaugų kainos. Kainų pokyčiai ir toliau turėtų būti palankūs vartotojams. Šiemet jau sumažėjo administruojamosios elektros ir dujų kainos.
Taip pat numatoma, kad pasaulinėse rinkose ir toliau mažės maisto, energijos ir kitų žaliavų kainos.
Mažėjantis nedarbas artėja prie natūraliojo nedarbo lygio, todėl pasikeitimai darbo rinkoje turėtų būti nedideli. Prognozuojama, kad gyventojų užimtumas didės mažiau nei pernai, o nedarbo lygis kris lėčiau. Šiemet nedarbo lygis turėtų siekti 10,4 proc., o kitąmet jis pirmą kartą nuo krizės turėtų kristi žemiau 10 proc. ribos ir sudaryti 9,2 proc.
